Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 m. pasaulyje demencija sirgo apie 57 mln. žmonių, iš kurių 60–70 proc. buvo diagnozuota Alzheimerio liga. Ankstesni tyrimai parodė, kad tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, sveika mityba, gali padėti sumažinti demencijos išsivystymo riziką.
2015 m. Rush universiteto medicinos centro mokslininkai sukūrė MIND dietą – Viduržemio jūros regiono ir DASH dietų derinį. Atlikti tyrimai rodo, kad laikantis MIND dietos gali sumažėti kognityvinių funkcijų sutrikimų, demencijos ir mirtingumo rizika.
Naujame tyrime, kuris buvo pristatytas NUTRITION 2025 – pagrindiniame metiniame Amerikos mitybos draugijos susitikime – teigiama, kad MIND dietos laikymasis gali padėti sumažinti demencijos ir Alzhaimerio ligos išsivystymo riziką, net jei prie šio mitybos plano pereinama tik vėlesniame gyvenimo etape. Dietos naudą ypač pajuto tyrimo dalyviai, priskyrę save afroamerikiečiams, lotynų amerikiečiams arba baltaodžiams.
Kas yra MIND dieta?
Tyrimo metu mokslininkai analizavo beveik 93 000 45–75 metų amžiaus JAV gyventojų, dalyvavusių dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėtame daugiatautės kohortos tyrime, mitybos duomenis. Dalyviai priklausė penkioms rasinėms ir etninėms grupėms: afroamerikiečiams, lotynų amerikiečiams, baltaodžiams, čiabuviams havajiečiams ir azijiečiams.
Siekdami įvertinti, kaip kiekvienas dalyvis laikosi MIND dietos principų, mokslininkai jiems tyrimo pradžioje ir paskui po 10 metų pateikė užpildyti specialius maisto produktų vartojimo dažnumo klausimynus.
„MIND dietą sudaro 10 smegenims naudingų ir 5 smegenims nenaudingos maisto produktų grupės“, – sakė Havajų universiteto Vėžio centro Ramiojo vandenyno gyventojų tyrimų programos docentė ir pagrindinė šio tyrimo autorė dr. Song-Yi Park.
„Daugiatautės kohortos tyrime MIND mitybos balą apskaičiavome taikydami Morriso metodus. Ištyrėme keletą sveikos mitybos modelių ir nustatėme, kad MIND dietos rezultatai yra nuoseklesni, palyginti su kitais mitybos modeliais, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dieta, DASH dieta ir sveikos mitybos indeksu“, – paaiškino mokslininkė.
Mažesnė demencijos rizika MIND dietos besilaikantiems asmenims
Tyrimo pabaigoje S. Y. Park ir jos suburti tyrėjai nustatė, kad tiems dalyviams, kurie tyrimo pradžioje buvo surinkę aukščiausius MIND dietos balus, rizika susirgti demencija buvo 9 proc. mažesnė. Baltaodžiams, lotynų amerikiečiams arba afroamerikiečiams nustatytas net 13 proc. mažesnis rizikos lygis.
„Ankstesni tyrimai dažniausiai buvo atliekami su baltaodžių populiacija, – aiškino S. Y. Park. – Mūsų tyrimas patvirtina dietos apsauginį poveikį, analizuojant įvairesnę populiaciją. Neturime aiškaus paaiškinimo dėl pastebėto rasinio ir (arba) etninio nevienalytiškumo. Tam įtakos gali turėti mitybos įpročių ir preferencijų skirtumai. Be to, MIND dieta gali nevisiškai atspindėti etninės mitybos naudą.“
Nuoseklesnis MIND dietos laikymasis 25 proc. sumažina demencijos riziką
Mokslininkai taip pat nustatė, kad tyrimo dalyvių, kurie per 10 metų ėmė nuosekliau laikytis MIND dietos, įskaitant ir tuos, kurie iš pradžių nesilaikė šio mitybos modelio, demencijos rizika sumažėjo 25 proc., palyginti su tais, kurie palaipsniui nutolo nuo MIND dietos principų.
„Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina, kad sveikos mitybos įpročiai gyvenimo viduryje ar pabaigoje ir jų nuoseklesnis laikymasis laikui bėgant gali padėti išvengti Alzheimerio ligos ir su ja susijusių demencijos atvejų, – pranešime spaudai teigė S. Y. Park. – Tai rodo, kad niekada nevėlu pradėti sveikai maitintis, siekiant išvengti demencijos.“
Kadangi demencijos našta didėja, o farmakologinio gydymo galimybės vis dar labai ribotos, S. Y. Park teigimu, visuomenės sveikatos prioritetas yra mažinti modifikuojamus rizikos veiksnius, kad būtų išvengta šios ligos.
„Mitybos kokybės gerinimas vyresniame amžiuje yra naudingas demencijos prevencijai, – tęsė mokslininkė. – Planuojame ištirti atskirus mitybos komponentus, kurie galėtų geriau atspindėti etniniu požiūriu pritaikytus sveikos mitybos modelius ir optimalius tam tikrų maisto produktų suvartojimo lygius.“
Reikia daugiau MIND dietos tyrimų
Apie šį tyrimą kalbėjosi su neurologu Cliffordu Segilu.
„Norėčiau sutikti, kad žalialapės daržovės, uogos, riešutai ir alyvuogių aliejus yra smegenims naudingas maistas. Šie produktai neabejotinai naudingi širdžiai, tačiau apie jų naudą smegenims iki šiol žinojome nedaug“, – sakė tyrime nedalyvavęs C. Segilas.
Jis paaiškino, kad sveika mityba visą gyvenimą gali padėti sumažinti diabeto, hiperlipidemijos, nutukimo ir pirmojo širdies priepuolio bei insulto riziką. Tačiau, pasak jo, „nėra iki galo aišku, ar sveika mityba gali apsaugoti vyresnio amžiaus pacientus nuo demencijos“.
„Gydytojai gali paaiškinti pacientams apie modifikuojamus rizikos veiksnius ir patarti, kaip išvengti ligų ir vaistų vartojimo, – tęsė C. Segilas. – Šiuo metu negalime nurodyti aiškiai įrodytų modifikuojamų rizikos veiksnių, kurie padėtų išvengti atminties praradimo senstant ar demencijos.“
„Norėčiau įsitikinti, kad siūloma MIND dieta turėjo reikšmingą poveikį paciento kraujospūdžiui, gliukozės kiekiui kraujyje ar serumo lipidų profiliui, – pridūrė neurologas. – Norėčiau sužinoti, ar dėl MIND dietos keičiasi įprastinių laboratorinių tyrimų, kuriuos gydytojai atlieka kasmetinių pacientų sveikatos patikrinimų metu, rezultatai.“
Patarimai norintiems išbandyti MIND dietą
Registruota dietologė Monique Richard pateikė keletą esminių patarimų tiems, kurie norėtų išbandyti MIND dietą.
„Prieš pradėdami laikytis dietos, pasikalbėkite su dietologu, kuris padės geriau suprasti, kiek skirtingi mitybos modeliai atitinka jūsų poreikius, tikslus, pageidavimus, galimybes, kulinarinį raštingumą ir kultūrinį paveldą“, – patarė M. Richard.
Anot jos, žmonės, priklausomai nuo galimybių, galėtų gana lengvai įtraukti šiuos MIND dietos komponentus į savo dabartinę mitybą, kad gautų papildomų maistinių medžiagų, skonių ir tekstūrų:
„Būkite atidūs – paklauskite savęs, kaip […] atrodo jūsų kasdienis maistas, palyginti su šiais rekomenduojamais komponentais. Ar žinote, kaip įsigyti, ruošti ir vartoti šiuos maisto produktus? Ar galite gauti šių maisto produktų? Ko reikėtų, kad įtrauktumėte juos į savo kasdienį racioną?“ – patarė M. Richard.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.