Žmonijos amžina svajonė – ilgaamžiškumas – tampa vis labiau pasiekiama realybe. Kol pasaulio gyventojų skaičius auga, auga ir šimtamečių gretos. Pavyzdžiui, Japonija ilgaamžiškumą pavertė nacionaline strategija: jei maždaug prieš pusšimtį metų šalyje gyveno 327 šimto ar daugiau metų sulaukę žmonės, tai 2017 m. jų buvo jau 67 824. Tyrimų kompanijos „Youthereum Genetics“ generalinis direktorius J. Deiginas mano, kad vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę apžvelgiamoje ateityje visai realu pratęsti iki 100–105 metų. Tačiau ar tai yra riba, ir iš viso – ar tokia riba egzistuoja?
Gyvenimo trukmės ribos: Ar esame pasiekę lubas?
Viena vertus, esame įsitikinę, kad viskas pasaulyje, įskaitant ir žmogaus gyvenimą, turi tokią ribą. Tai reiškia, kad kada nors sutrinka gyvybiškai svarbus organas arba ląstelių degeneracija tampa nesuderinama su gyvybe. Alberto Einsteino medicinos koledžo mokslininkų atliktas tyrimas (2016 m.) viršutinės ribos egzistavimą patvirtino. Jie nurodo, kad žmonių gyvenimo trukmė nuolat ilgėjo nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, tačiau dešimtajame šis augimas sustojo.
Ilgiausiai pasaulyje, manoma, išgyveno prancūzė Jeanne Calment: ji mirė, nugyvenusi 122 metus ir 164 dienas.
Šie tyrėjai optimizmu netrykšta. Nors dabar šimto metų sulaukusių žmonių daugėja, lyginant su praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu, jų mirtingumas praktiškai nepakito. Tikimybė užbaigti žemiškąją kelionę daugiau nei šimto metų sulaukusiems 1985 m. buvo tokia pati, kaip ir dabar, tvirtina vienas iš tyrimo autorių Janas Wijgas. Atsižvelgiant į tai, kad ilgaamžiškumo rekordas laikosi nepakitęs jau porą dešimtmečių, darytina prielaida, kad gyvenimo trukmės lubas jau pasiekėme.
150 metų – nauja realybė?
Tačiau yra ir manančių kitaip. McGillo universiteto (Kanada) biologijos profesorius Siegfriedas Hekimi’is 2017 m. išleido J. Wijgo tyrimo paneigimą. S. Hekimis su kolegomis išanalizavo per beveik pusšimtį metų surinktus Didžiosios Britanijos, JAV, Japonijos ir Prancūzijos ilgaamžiškumo duomenis ir padarė išvadą, kad per pastaruosius 50 metų gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo, o maksimalus amžius, kurio gali pasiekti žmogus, taip pat stabiliai auga.
Pasak jo, augimo trajektorija dar neišsilygino, todėl 150 metų riba yra beveik išspręstas klausimas.
S. Hekimis atsižvelgia į daugiau nei 120 metų sulaukusių žmonių gyvenimo sąlygas. Anot jo, šios sąlygos toli gražu nebuvo tokios komfortiškos, kaip dabar. Atsižvelgiant į nuolatinį vidutinės gyvenimo trukmės augimą daugelyje šalių, galima kone šimtu procentų užtikrintai teigti, kad artimiausioje ateityje žmonės išgyvens 150 metų. Mokslininkas pažymi higienos, skiepijimo, patalpų klimato kontrolės pažangą, taip pat maisto produktų prieinamumą ir saugumą bei mažesnį fizinį stresą sukeliančius darbus. Dabartiniai ilgaamžiai visais šiais pasiekimais pasinaudoti dar nespėjo arba spėjo tik iš dalies. Mums, spėja jis, pasisekė labiau: mes kur kas geriau kontroliuojame gyvenamąją aplinką ir sąlygas – tai turėtų prailginti mūsų gyvenimo trukmę.
Personalizuotos medicinos ir genetikos vaidmuo
Profesorius S. Hekimis neabejoja, kad žmonijai pavyks šią ribą pastumti dar toliau. „Iš tiesų mes prie jos nė neprisiartinome“, – jam antrina Kalifornijos universiteto Berklyje demografijos ir statistikos profesorius Kennethas W. Wachteris, kuris buvo vienu iš tyrimo, kuriame dalyvavo 4000 italų ilgamečių, autorių.
K. W. Wachteris mano, jog tokie sudėtingi organizmai kaip žmonės nebuvo „suprojektuoti“ gyventi ilgiau nei 122 metus (jei Jeanne Calment rezultatas nebuvo falsifikacija). Vis dėlto, nesutariama, ar tokią gyvenimo trukmę gali užtikrinti mūsų genetika. K. W. Wachteris su kolegomis tvirtina, kad jų tyrimas, patvirtintas kitų biologų atliktais kitų gyvūnų rūšių tyrimais, byloja, jog šia prasme genetika yra gana lanksti.
Mokslininkams taip pat pavyko atskleisti gana įdomų fenomeną – „mirtingumo plynaukštę“. Jų darbe teigiama, kad didžiąją gyvenimo dalį didėjanti ir sulaukus 70–80 metų staigiai išauganti mirties rizika, sukakus 105 metams, netikėtai sumažėja. „Mirtingumo plynaukštė“ reiškia, kad pasiekus tokį amžių, mirties rizika sumažėja iki 50% ir tokia išlieka. Nors pats K. W. Wachteris netiki, kad žmonės gali gyventi neapibrėžtai ilgai, jis tvirtai tiki, kad DNR pagrindu personalizuota medicina galės gerokai prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti sveiko senėjimo procesą.
Ilgaamžiškumo receptas: Gyvensena ir progreso svarba
Kompromisinį variantą siūlo Pietų Kalifornijos universiteto biologijos mokslų profesorius Walteris Longo. Jis tvirtina, kad JAV gyvenimo trukmė nebedidėja ir gal net trumpėja. Dėl to jis kaltina Amerikoje, o dėl jos įtakos – ir visame pasaulyje – paplitusį nutukimą. Ilgaamžiais garsėjančiose vietovėse (Okinava, Graikija, Italijos pietūs) dabar žmonės mažiau dėmesio skiria savo gyvensenai, todėl šimtą ar daugiau metų sulaukusiųjų palikuoniai vargu ar gyvens rekordiškai ilgai, tvirtina jis.
Pasak W. Longo, „Norint gauti ilgamžiškumo receptą, reikia ne tik užtikrinti dabartiniams žmonėms didžiausią komfortą, bet ir priversti juos laikytis sveikos gyvensenos.“ Tai reiškia, kad iš vienos pusės, medicinos ir technologijų progresas padeda žmonėms kovoti su ligomis ir kitais sunkumais, o iš kitos – žmogus atsipalaiduoja ir nustoja rūpintis savo sveikata, neperima ilgamečių elgesio modelių, nors tai atlikti nėra taip sunku. „Kai ką mes darome teisingai, o kai ką – ne“, – komentuoja W. Longo.
Mokslininko manymu, norint pasiekti ilgesnį gyvenimą, reikia mokytis iš praeities klaidų, vadovautis geriausia patirtimi ir derinti visa tai su mokslo bei klinikiniais duomenimis – taip galima tikėtis vidutinę gyvenimo trukmę prailginti 20 ar net 30 metų. Atsižvelgiant į visą turimą informaciją, šis variantas mums prieinamas jau dabar, tvirtina mokslininkas. Tačiau jeigu įvyks koks nors mokslo proveržis – kas žino, kiek toli ši riba gali būti pastumta?
Janas Wijgas sutinka, kad mokslo ir technologijų proveržis gali panaikinti visus ginčus apie gyvenimo trukmę ir jos ribas. „XVIII amžiaus pradžioje pasakęs, kad po 300 metų didelėmis mašinomis skraidysime po dangų, – būtum palaikytas bepročiu“, – apibendrino jis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.