Nuolatinis galvos svaigimas, nestabilumas ar sunkiai apibūdinamas svaigulys gali gerokai suprastinti gyvenimo kokybę, sukelti nerimą ir net depresiją. Dažnai žmonės, susidūrę su šia problema, ieško atsakymų internete, kur susiduria su baisiomis, nors ir retais, diagnozėmis, tokiomis kaip smegenų auglys ar insultas. Tačiau daugeliu atveju galvos svaigimas nėra grėsmingos ligos požymis, o pati savaime gali tapti prastos savijautos, jėgų nebuvimo ir darbingumo sumažėjimo priežastimi.
Mįslingas svaigimas: kai tyrimai nieko nerodo
Asmenys, besiskundžiantys galvos svaigimu, paprastai kreipiasi į šeimos gydytoją, iš kurio yra nukreipiami pas įvairius specialistus. Jiems skiriami išsamūs tyrimai: kraujo, kaklo kraujagyslių, galvos srities. Deja, dažnai tyrimų rezultatai būna puikūs, o pacientas lieka be konkrečios diagnozės.
Kai kurie išbando gydymo kursus pas reabilitologus ir kineziterapeutus, kiti griebiasi alternatyvių metodų, tokių kaip akupunktūra ar dėlių terapija, vartoja įvairius kraujotaką gerinančius receptinius ir nereceptinius preparatus. Tačiau verdiktas išlieka tas pats – „jums nieko nėra“, nors galva ir toliau svaigsta. Skaičiuojama, kad neaiškios kilmės galvos svaigimas šiandien sudaro apie 10 procentų visų atvejų. Tai reiškia, kad kas dešimtas žmogus ir jo gydytojas taip ir neišsiaiškina tikrosios svaigimo priežasties. Ką daryti, jei svaigulys kamuoja kasdien, ilgus mėnesius ar net kelerius metus?
Kas slepiasi už nuolatinio svaigimo? Gydytojos įžvalgos
„Jei jums būdingi 3 pagrindiniai toliau aprašomi kriterijai, arba jaučiate, kad jums gali būti „kažkas panašaus“ – šviesa tunelio gale yra“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva. Gydytoja pabrėžia, kad šie kriterijai padeda atpažinti specifinį, bet dažnai neatpažintą sutrikimą. Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra šie:
- Svaigulį, svaigimą, nestabilumą, bangavimą ar „nešiojimą“ jaučiate kasdien arba beveik kasdien nemažiau kaip 3 mėnesius. Simptomai silpnėja ir stiprėja, bet išlieka visos dienos eigoje. Ryte savijauta būna geresnė, tačiau į vakarą blogėja.
- Simptomų niekas neprovokuoja, tačiau svaigulys jaučiamas sėdint, stovint ar einant. Blogesnė savijauta būna aplinkoje, kurioje yra judančių dirgiklių (važiuojant automobiliu, autobusu, traukiniu), būnant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, esant parduotuvėje ar žiūrint į margą aplinką.
- Gyvenime buvo stiprių galvos svaigimo priežasčių (vestibuliniam neuronitui, gerybiniam poziciniam svaigimui, dideliam stresui, kitiems vestibuliniams susirgimams, neurologinėms ligoms). Dažniau tai būdinga jautresniems, dirgliems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas ar depresiją.
PPPD: paslaptingas sutrikimas pagaliau turi pavadinimą
Šie kriterijai būdingi funkciniam (ne psichiatriniam ir ne organiniam) sutrikimui, koduotu pavadinimu PPPD (angl. Persistent Postural-Perceptual Dizziness) – persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas. Tai sudėtingas ir iki galo neišaiškinto mechanizmo galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas, kuriam būdingi anksčiau išvardyti simptomai. Tai lyg „išsiderinusi“ nervų sistemos veikla, kurios diagnostikai šiuo metu nėra skirto testo ar tyrimo. Gydytojas remiasi vien tik žmogaus pasakojimu ir atmeta kitas galimas priežastis (jei pavyksta rasti specialistą, kuris atpažįsta šį sutrikimą).
Istorija ir evoliucija: nuo „fobinio vertigo“ iki PPPD
Šis sutrikimas neatpažintas klaidžiojo tarp kitų ligų ir sutrikimų daugelį metų. Tik neseniai otoneurologų kongresas vieningai sutarė dėl šios ligos diagnostikos ir gydymo. Anksčiau toks sutrikimas, dabar vadinamas PPPD, buvo žinomas kaip subjektyvus svaigimas, fobinis vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortas ar vizualinis vertigo. Visi šie pavadinimai vyresnės kartos gydytojams yra žinomi, o pacientai, deja, dažnai būdavo nurašomi psichiatrams.
PPPD diagnozavimas ir sėkmingas gydymas
„Diagnozuoti PPPD padeda kruopštus nusiskundimų surinkimas, kitų ligų atmetimas, ištiriant vestibulinę žmogaus funkciją, koordinaciją ir pusiausvyrą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, trukmės ir kitų gretutinių ligų. Sėkmingai taikoma vestibulinė kineziterapija, elgesio terapija, taip pat gali būti paskiriami vaistai“, – paaiškina RKL gydytoja otoneurologė Marija Lebedeva.
Gydytojos M. Lebedevos teigimu, gydymo rezultatai yra geri, o gyvenimo kokybė ir komfortas pagerėja nepalyginamai. Medikė ragina žmones, kurie jau susipažino su PPPD ligos simptomais, pasidalinti šia informacija su artimaisiais ir pažįstamais. Galbūt padėsite jiems pagaliau rasti tinkamą pagalbą ir viltį. Otoneurologo konsultacijos teikiamos Respublikinės Klaipėdos ligoninės H. Manto 49 konsultacinėje poliklinikoje.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




