Anemija, arba mažakraujystė, yra būklė, kai žmogaus organizme sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių – eritrocitų. Šios ląstelės yra gyvybiškai svarbios, nes jose esantis hemoglobinas, baltymas, perneša deguonį po visą organizmą, leidžiant ląstelėms kvėpuoti.
„Kaip žinia, 30 proc. raudonosios kraujo ląstelės sudaro hemoglobinas. Tai yra baltymas, kuris išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti“, – pasakoja VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis. Anemija gali būti savarankiška liga arba kitų susirgimų, tokių kaip imuninės, uždegiminės, skrandžio ir žarnyno ligos, simptomas.
Anemijos simptomai: nuo nuovargio iki netikėtų potraukių
Pagrindinis anemijos požymis – nuolatinis nuovargis ir bendras silpnumas. Taip pat gali pasireikšti sunkumas susikoncentruoti, odos pablogėjimas, šaltos rankos ir kojos, be aiškios priežasties padažnėjęs širdies plakimas. Tačiau pasitaiko ir retesnių, kartais net egzotinių simptomų.
„Kai kuriems žmonėms atsiranda liežuvio skausmai, uždegimas. Taip pat galimas neramių kojų sindromas. Tuomet pacientai skundžiasi, kad neturi, kur kojų dėti. Tai irgi gali būti vienas iš anemijos ženklų. Pasitaiko ir egzotinių simptomų: atsiranda noras valgyti keistus dalykus, pavyzdžiui, ledą arba smėlį. Tai irgi gali būti mažakraujystės požymis“, – patikino A. Degulis.
Dažniausios mažakraujystės priežastys
Dažniausia anemijos priežastis – vitaminų B12, B1, B6, D, geležies arba folio rūgšties trūkumas organizme. Kraujo ląstelių gamyba gali sutrikti ir dėl kaulų čiulpų ligų. Geležies trūkumas dažnai pasireiškia, kai jos nepakankamai gaunama su maistu. Be to, geležies įsisavinimą gali slopinti pieno produktai, todėl anemija dažnai pasireiškia kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.
Geležies įsisavinimui kliudo ir įvairios virškinamojo trakto ligos, tokios kaip skrandžio uždegimas, opaligė, žarnyno uždegimas, Krono liga, opinis kolitas ar celiakija.
Kaip pabrėžia gydytojas A. Degulis: „Tie žmonės sako: aš valgau viską, vartoju net geležies papildus, bet pas mane nėra pakankamai geležies. Todėl reikia išsiaiškinti, ar nėra šitų sveikatos bėdų.“
Viena iš svarbiausių geležies trūkumo priežasčių yra kraujavimas. Su šia problema ypač dažnai susiduria vaisingo amžiaus moterys, patiriančios gausias menstruacijas.
Diagnostika ir savigydos pavojai
Anemiją nustato šeimos gydytojas, atlikdamas paprastą ir nebrangų bendrą kraujo tyrimą, kuris parodo sumažėjusią hemoglobino koncentraciją. Vėliau ieškoma anemijos priežasties. Nors geležies trūkumas yra dažniausia priežastis, gydytojas griežtai nepataria užsiimti savigyda ir vartoti maisto papildus nepasitarus su mediku.
„Įsivaizduokime, kad jums yra mažakraujystė, bet geležies turite per daug. Pradėjus vartoti geležies preparatus, turėsime toksišką geležies poveikį. Ji pradės kauptis širdyje, kepenyse, inkstuose. Maisto papildų nereikėtų pradėti vartoti prieš tai nepadarius geležies koncentracijos kraujyje tyrimo“, – pabrėžė A. Degulis. Tik maža dalis mažakraujystę turinčių pacientų patenka pas hematologus, kurie specializuojasi kraujo ligų gydyme.
Klastinga ligos prigimtis: kai organizmas prisitaiko
Mažakraujystė dažnai vystosi lėtai, o jos simptomai pasireiškia palaipsniui. Dėl to organizmas geba prisitaikyti prie sumažėjusio hemoglobino lygio, ir žmogus gali ilgą laiką nejausti ryškių negalavimų. „Iš pradžių žmogus nieko nejaučia, pripranta, sako: žinote, aš šiek tiek silpniau jaučiuosi, noriu miego, man reikia pailsėti ilgiau, o darbe labiau pavargstu. Taip gali būti, nes sumažėjo hemoglobinas“, – paaiškino A. Degulis.
Gydytojas dalijasi pavyzdžiu: „Turėjau vieną pacientę, kuri atėjo su labai žemu hemoglobinu. Normalus jo lygis – virš 120 g/l. Pacientės hemoglobino lygis buvo – 60 g/l. Kai turime mažiau 70-ies, paprastai žmogui perpilame kraują. Aš klausiu, kaip ji jaučiasi, o ji atsako, kad gerai, savaitgalį maratoną bėgs.“ Šis atvejis iliustruoja, kaip klastingai liga gali progresuoti, o žmogus, pripratęs prie silpnumo, net nebežino, ką reiškia turėti normalų hemoglobiną. Atstačius hemoglobino kiekį, pacientė pajuto ryškų savijautos pagerėjimą.
Geležies trūkumas ir augalinė mityba: patarimai vegetarams
Su geležies trūkumu dažniau susiduria augalinę mitybą pasirinkę žmonės, kadangi mėsa yra vienas pagrindinių geležies šaltinių. Nors apsirūpinti geležimi vegetarams yra sudėtingiau, tai įmanoma, įtraukiant į racioną geležies turinčius augalinius produktus.
Gydytojas A. Degulis pataria valgyti žirnius, pupas, lęšius, humusą, avinžirnius, riešutus, juodą šokoladą, džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus ir slyvas. „Paįvairinus augalinės kilmės mitybą, galima užsitikrinti normalų kraują“, – patikino gydytojas. Vis dėlto, esant rimtai mažakraujystės formai, vien maisto nepakanka. „Pacientės dažnai klausia: aš nenoriu jokių vaistų, ar galiu hemoglobiną atstatyti maistu? Atsakau: taip, įmanoma. Dešimt kepsnių per dieną ir hemoglobinas atsistatys. Tai teoriškai įmanoma, bet praktiškai – ne“, – paaiškino A. Degulis, pridurdamas, kad dažnai tenka vartoti geležies preparatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.