Naujas tyrimas atskleidė, kad aktyvus bendravimas ir rūpinimasis anūkais gali būti raktas į geresnę senelių kognityvinę sveikatą. Mokslininkai nustatė, kad senjorai, kurie prižiūrėjo anūkus, žymiai geriau pasirodė atminties ir žodinio sklandumo testuose, palyginti su tais, kurie neturėjo tokios patirties. Ypač ryški nauda pastebėta moterų grupėje.
„Labiausiai mus nustebino tai, kad pats buvimas globojančiu seneliu buvo svarbesnis kognityvinei funkcijai nei tai, kaip dažnai seneliai prižiūrėjo anūkus ar ką tiksliai su jais veikė“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė Flavia Chereches, Nyderlandų Tilburgo universiteto tyrėja.
Senelių vaidmuo – unikalus aktyvumo ir smegenų stimuliacijos derinys
Tyrimo metu buvo analizuojami beveik 3 000 senelių, kurių amžius siekė 50 metų ir daugiau, duomenys. Vidutinis dalyvių amžius buvo 67 metai. Visi jie dalyvavo ilgalaikiame senėjimo tyrime, o jų smegenų sveikata buvo vertinama kognityviniais testais 2016–2022 metais.
Senelių buvo teiraujamasi, ar per pastaruosius metus jie prižiūrėjo anūkus, kaip dažnai tai darė ir kokiomis veiklomis užsiėmė: pavyzdžiui, žaidė su anūkais, padėjo ruošti namų darbus, gamino maistą ar prižiūrėjo juos per naktį.
Rezultatai aiškiai parodė, kad net ir nedidelis prisidėjimas prie anūkų priežiūros lėmė aukštesnius atminties ir žodinių gebėjimų testų rezultatus. Ši nauda išliko net įvertinus tokius veiksnius kaip amžius, išsilavinimas ir bendra sveikatos būklė.
„Žinome, kad senstant labai svarbu išlikti aktyviems – tiek fiziškai judant, tiek įsitraukiant į protą stimuliuojančias veiklas“, – sako tyrėja F. Chereches. Ji priduria, kad anūkų priežiūra suteikia senjorams puikių galimybių ne tik aktyviai veiklai, bet ir prasmingam rūpinimuisi kitais, o tai daugeliui senelių yra itin svarbu.
„Galimi kognityviniai privalumai gali kilti iš teigiamų emocijų, susijusių su priežiūra, didesnio fizinio aktyvumo ar glaudesnės socialinės integracijos“, – paaiškina tyrėja.
Kodėl vaikų priežiūra gali būti naudinga smegenų sveikatai?
„Tai, kad anūkus prižiūrintys seneliai geriau pasirodė atminties ir žodinio sklandumo testuose, nestebina“, – teigia Deborah Kado, medicinos mokslų daktarė ir geriatrijos specialistė iš Stanfordo ilgaamžiškumo centro, nedalyvavusi tyrime.
Pasak jos, tikėtina, kad seneliai, kurie rūpinasi mažais vaikais, dažniau susiduria su naujomis idėjomis ir patirtimis, taip pat jaučia stipresnį gyvenimo tikslą – pavyzdžiui, norą padėti anūkams užaugti sėkmingais suaugusiaisiais – palyginti su tais, kurie neturi galimybės ar nenori užsiimti priežiūra.
Tyrimo autorė F. Chereches pritaria, kad priežiūra gali tapti prasmingu socialiniu vaidmeniu vyresniame amžiuje, padedančiu išlikti protiškai aktyviems.
Svarbu ne valandų skaičius, o veiklų įvairovė
Netikėtai tyrimas parodė, kad nei anūkų priežiūrai skirtų valandų skaičius, nei kuri nors viena konkreti veikla nebuvo tiesiogiai susijusi su geresniais kognityviniais rezultatais.
„Šiame tyrime išsiskyrė veiklų įvairovė, o ne tai, kaip dažnai seneliai padėdavo ar kokią vieną veiklą atlikdavo“, – pabrėžia D. Kado.
Tai rodo, kad skirtingos veiklos, tokios kaip namų darbų ruošimas, žaidimai, maisto gaminimas ar vaikų vežiojimas į užsiėmimus, gali suteikti įvairių protinės ir socialinės stimuliacijos formų. Nėra vienos „stebuklingos“ užduoties, kuri užtikrintų visą naudą.
Močiučių pranašumas: kam priežiūra naudingesnė?
Įdomus tyrimo aspektas – skirtinga anūkų priežiūros nauda močiutėms ir seneliams. Nors abiejų grupių kognityviniai rodikliai pagerėjo, jei jie prižiūrėjo anūkus, tik močiutėms buvo būdingas lėtesnis atminties ir kalbos gebėjimų silpnėjimas.
Šio skirtumo priežastys nėra iki galo aiškios. Tyrėjai svarsto, kad tai gali atspindėti tradicinį priežiūros vaidmenų pasiskirstymą. Močiutės dažnai prisiima pagrindinį priežiūros vaidmenį, o seneliai gali būti mažiau įsitraukę arba prižiūrėti vaikus kartu su partneriu. Šie skirtumai gali nulemti, kiek kognityviškai įtraukianti yra priežiūra.
„Labai tikėtina, kad močiutės ir seneliai priežiūrą patiria skirtingai, priklausomai nuo kultūrinių normų ir veiklų, kuriomis jie dažniausiai užsiima“, – komentuoja D. Kado.
Sveikesni seneliai – dažnesni pagalbininkai? Tyrimo apribojimai
Tyrėjai pabrėžia, kad gauti rezultatai neįrodo, jog anūkų priežiūra tiesiogiai apsaugo nuo pažintinių funkcijų silpnėjimo. „Gali būti, kad seneliai, kurių kognityvinė sveikata geresnė, dažniau būna prašomi, arba patys yra pajėgesni, prižiūrėti anūkus. Jei tėvai nerimauja dėl senelio ar močiutės kognityvinės būklės, jie gali rečiau prašyti jų prižiūrėti vaikus, o tai gali turėti įtakos rezultatams“, – paaiškina D. Kado.
Tyrime buvo bandoma atsižvelgti į šiuos veiksnius, lyginant prižiūrinčius senelius su panašaus amžiaus, išsilavinimo ir sveikatos būklės seneliais, kurie neprisidėjo prie anūkų priežiūros. Vis dėlto, šios galimybės visiškai atmesti nepavyko.
Anūkų priežiūra: ne visada teigiama patirtis
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad anūkų priežiūra ne kiekvienoje situacijoje yra naudinga. Tyrime nebuvo vertinama, ar seneliai priežiūrą patyrė kaip malonią ar keliančią stresą, o tai gali turėti didelę reikšmę galutiniams rezultatams.
„Vis dar nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms anūkų priežiūra gali būti naudinga, o kitiems – ne“, – teigia F. Chereches. Pasak jos, vienas galimų veiksnių – ar seneliai priežiūrą suvokia kaip prasmingą, ar kaip naštą.
„Pavyzdžiui, vienas senelis gali jausti didelį pasitenkinimą prižiūrėdamas anūkus penkias dienas per savaitę, o kitas – patirti stresą net prižiūrėdamas juos retkarčiais“, – aiškina tyrėja. Skirtumą gali lemti tai, ar priežiūra yra savanoriška ir ar įsitraukimo lygis atitinka senelių lūkesčius. Tyrėjai planuoja šiuos klausimus nagrinėti būsimuose tyrimuose.
Nauda greičiausiai abipusė
Nors tyrime daugiausia dėmesio skirta naudai, kurią iš anūkų priežiūros gauna seneliai, tikėtina, kad naudą patiria ir patys anūkai. Ankstesni tyrimai rodo, kad senelių įsitraukimas gali pagerinti vaikų pažintinius ir kalbinius gebėjimus, psichinę sveikatą bei bendrą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.