Laisvė pasirinkti savo darbo vietą tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi, tačiau dirbant ne biure dažnai susiduriame su rizikomis, apie kurias nesusimąstome. Viena didžiausių – netinkama sėdėsena, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų. Kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė, bendradarbiaudama su technologijų kompanija „Huawei“, atskleidžia dažniausiai pasitaikančias klaidas dirbant nuotoliu ir dalinasi patarimais, kaip jų išvengti.
Nuotolinio darbo grėsmės ir aplinkos svarba
„Darbas toli nuo biuro šiandien tampa vis dažnesnis, o didėjant išmaniųjų įrenginių populiarumui – dirbti nuotoliu vis paprasčiau. Kita vertus, kai dirbama nuotoliniu būdu, svarbu pagalvoti apie prisitaikymą prie aplinkos. Pavyzdžiui, jei dirbame parke ar pievoje – susirasti atramą nugarai, išlaikyti kompiuterio ekraną aukščiau, sėdint nesilenkti į priekį ir išlaikyti pečių juostą tiesią. Dirbantiems dažnai atrodo, kad svarbiausia – ištiesti nugarą, bet pasirinkus dirbti skirtingose vietose atsiranda papildomų aplinkybių, į kurias verta atkreipti dėmesį. Todėl pirmiausiai reikia įsitikinti, ar naujoje, ypatingai improvizuotoje darbo vietoje sėdime tinkamai, o tik tuomet susitelkti į darbus“, – pabrėžia kineziterapeutė J. Gelūnaitė.
Taisyklinga sėdėsena ir akių apsauga: kineziterapeutės patarimai
Suradus patinkančią darbo vietą, svarbu skirti laiko tinkamai pasirūpinti ne tik kompiuterio padėtimi, bet ir taisyklinga viso kūno laikysena. Kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė pataria: „Pagrindiniai akcentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra atrama nugarai, būtinybė aukščiau pakelti kompiuterio ekraną, atpalaiduoti pečius ir šiek tiek suvesti mentes tam, kad pečiai nesvirtų į priekį. Taip pat svarbu juosmens linkį išlaikyti natūralioje padėtyje, nesuplokštėjusį ir neišriestą. Jei dirbame prie stalo, svarbu atremti dilbius, alkūnes laikyti 70–90 laipsnių kampu, kelius sulenkti 90 laipsnių kampu, o pėdas – stabiliai atremti į žemę. Jei yra galimybė dirbti atsistojus, naudinga pakeisti padėtį iš sėdimos į stovimą ir atvirkščiai.
Norint sumažinti akių įtampą, patartina taikyti 20–20-6 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į objektą, nutolusį nuo mūsų per 6 metrus.“
Profilaktika – raktas į ilgalaikę sveikatą
Kineziterapeutė J. Gelūnaitė perspėja, kad atitaisyti kūnui padarytą žalą gali trukti nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių, todėl ypač svarbu laiku atpažinti dažnai daromas klaidas ir imtis profilaktikos: „Dažnai pastebime daromas klaidas netinkamai pasirinkus ar sureguliavus sėdėjimo vietą, pavyzdžiui, pasilenkimas į priekį, kryžiuojamos pėdos, pakelti kulnai, išlaikomas per mažas alkūnių ar kelių lenkimo kampas. Dėl šių priežasčių gali atsirasti ne tik įprasti su sėdimu darbu siejami skausmai, bet ir sąnarių problemos, sausgyslių uždegimai, kintanti laikysena ir mobilumas, atsiradęs raumenų disbalansas, kurie gali kelti nepatogius jausmus stojantis, einant ar keičiant padėtį. Norint to išvengti, reikėtų nepaisyti klaidingos visuomenės nuomonės, kad kineziterapeutai sprendžia tik esančius skausmus ir apsilankyti pas juos dar iki atsirandant negalavimams, profilaktiškai. Jie gali išmokyti jus, kaip taisyklingai sėdėti, sureguliuoti darbo aplinką ar sportuoti tam, kad ateityje sveikatos problemų būtų kuo mažiau.“
Technologijos ir mėlyna šviesa: ką rinktis?
Nors taisyklingas sėdėjimas yra nepaprastai svarbus, nereikėtų pamiršti ir kitų grėsmių, tokių kaip mėlyna šviesa, kurią skleidžia kompiuterių ekranai. „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė pabrėžia: „Natūralu, kad daug ir dažnai dirbant kompiuteriu bei kitais išmaniaisiais įrenginiais akys pavargsta, o rega gali susilpnėti. Tai dažnai siejama su žalingu mėlynos šviesos poveikiu akims, kurį skleidžia didelė dalis darbe ar laisvalaikiui naudojamų kompiuterių ekranų. Todėl renkantis nešiojamą kompiuterį, ypač tokį, kuriuo ketinate daug dirbti, pravartu atkreipti dėmesį, ar jis turi „TÜV Rheinland Low Blue Light“ sertifikatą. Pavyzdžiui, tokiu sertifikatu įvertintas nešiojamas kompiuteris „Huawei MateBook D16“ mėlynos šviesos kiekį patikimai filtruoja ir mažina. Tai reiškia, kad žalingos mėlynos šviesos kiekis dirbantiems ar besinaudojantiems kompiuteriu yra minimalus ir ne toks kenksmingas.“ Pasak ekspertės, svarbu atsižvelgti ir į nešiojamo kompiuterio ekraną, dydį bei svorį, ypač jei įrenginį tenka dažnai nešiotis. Naujasis „MateBook D16“ pasižymi 16 colių „FullView“ ekranu kompaktiškame korpuse, o jo svoris nesiekia net 2 kg, atspindėdamas gamintojų siekį pasiūlyti patogius ir galingus įrenginius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.