Anemija, arba mažakraujystė, yra būklė, kai žmogaus organizme sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių, kitaip eritrocitų, skaičius. Šios ląstelės yra gyvybiškai svarbios, nes jose esantis baltymas – hemoglobinas – perneša deguonį po visą organizmą, aprūpindamas mūsų ląsteles ir audinius. „Kaip žinia, apie 30 proc. raudonosios kraujo ląstelės sudaro hemoglobinas. Tai yra baltymas, kuris išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti“, – teigia VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis.
Nors anemija kartais pasireiškia kaip atskira liga, dažnai ji gali būti ir kitų rimtų susirgimų simptomas. Tad kodėl svarbu atkreipti dėmesį į šios būklės požymius ir kada reikėtų kreiptis į medikus?
Dažniausi ir netikėti anemijos simptomai
Pagrindinis mažakraujystės simptomas yra bendras silpnumo jausmas ir nuovargis, kuris nepagerėja net po ilgo poilsio. Žmonės taip pat gali patirti koncentracijos sutrikimų, odos pabalimą, nuolatinį rankų ir kojų šalimą, be aiškios priežasties padažnėjusį širdies plakimą.
Tačiau anemija gali pasireikšti ir retesniais, kartais net egzotiškais simptomais. „Kai kuriems žmonėms atsiranda liežuvio skausmai, uždegimas. Taip pat galimas neramių kojų sindromas. Tuomet pacientai skundžiasi, kad neturi, kur kojų dėti. Tai irgi gali būti vienas iš anemijos ženklų“, – pastebi A. Degulis. Be to, pasitaiko ir keistų potraukių, pavyzdžiui, noras valgyti ledą ar smėlį – tai taip pat gali signalizuoti apie geležies trūkumo anemiją.
Mažakraujystės priežastys ir diagnostika
Dažniausia anemijos priežastis yra vitaminų (B12, B1, B6, D), geležies arba folio rūgšties trūkumas organizme. Kraujo ląstelių gamyba gali sutrikti ir dėl kaulų čiulpų ligų, imuninių, uždegiminių, skrandžio ar žarnyno susirgimų, tokių kaip Krono liga ar celiakija.
Anemija yra itin paplitusi – manoma, kad su ja per gyvenimą susiduria apie 27 proc. pasaulio gyventojų.
Nustatyti mažakraujystę yra gana paprasta ir pigu – pakanka atlikti bendrą kraujo tyrimą, kuris parodys sumažėjusią hemoglobino koncentraciją. Tolesni tyrimai padeda išsiaiškinti anemijos priežastį. Svarbu paminėti, kad nors geležies trūkumas yra dažnas, užsiimti savigyda ir vartoti geležies papildus be mediko konsultacijos nerekomenduojama. „Maisto papildų nereikėtų pradėti vartoti prieš tai nepadarius geležies koncentracijos kraujyje tyrimo“, – pabrėžia gydytojas A. Degulis, įspėdamas apie galimą toksišką geležies poveikį, jei jos organizme yra per daug.
Kam anemija gresia dažniau?
Geležies trūkumas dažnai pasireiškia dėl nepakankamo jos gavimo su maistu. Dideli geležies kiekiai randami mėsoje, jūros gėrybėse, pupelėse ir kitose daržovėse. Pieno produktai gali slopinti geležies įsisavinimą, todėl kūdikiai ir maži vaikai iki 5 metų yra jautresni. Be to, kraujavimas yra viena pagrindinių geležies trūkumo priežasčių, todėl vaisingo amžiaus moterys, turinčios gausias mėnesines, su šia problema susiduria ypač dažnai.
Anemija gali vystytis itin lėtai ir nepastebimai. „Iš pradžių žmogus nieko nejaučia, pripranta, sako: žinote, aš šiek tiek silpniau jaučiuosi, noriu miego, man reikia pailsėti ilgiau, o darbe labiau pavargstu. Taip gali būti, nes sumažėjo hemoglobinas“, – aiškina A. Degulis. Tokiais atvejais organizmas prisitaiko prie žemo hemoglobino lygio, ir žmogus gali net nebesuprasti, ką reiškia jaustis energingai. Tik staigiai nukritus hemoglobino lygiui pasireiškia ūmūs simptomai: alpimas, sunkumas vaikščioti, stiprus širdies plakimas, didelis mieguistumas.
Mityba ir mažakraujystė: vegetarų iššūkiai
Augalinę mitybą pasirinkę žmonės dažnai susiduria su geležies trūkumu, nes mėsa yra vienas pagrindinių geležies šaltinių. Nors geležimi apsirūpinti gali ir vegetarai, gydytojas A. Degulis pripažįsta, kad „tai bus daug sunkesnis darbas“. Vegetarams rekomenduojama į racioną įtraukti įvairius geležies turinčius augalinius produktus: žirnius, pupas, lęšius, humusą, avinžirnius, riešutus, juodą šokoladą, džiovintus vaisius (abrikosus, slyvas).
Vis dėlto, išsivysčius rimtai mažakraujystės formai, vien maisto nebeužteks. Kaip pavyzdį gydytojas pateikia situaciją: „Pacientės dažnai klausia: aš nenoriu jokių vaistų, ar galiu hemoglobiną atstatyti maistu? Atsakau: taip, įmanoma. Dešimt kepsnių per dieną ir hemoglobinas atsistatys. Tai teoriškai įmanoma, bet praktiškai – ne“. Tokiais atvejais dažnai tenka vartoti specialius geležies preparatus, griežtai laikantis gydytojo nurodymų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.