Kai perskaitėte šio tyrimo rezultatus, galbūt ilgai sėdėsite ir galvosite. Ne apie genetiką, ne apie mitybą, ne apie sportą. Apie charakterį. Pasirodo, tam tikri asmenybės bruožai gali nulemti, ar sulauksite gilios senatvės, ar išeisite anksčiau. Ir tai – ne spėlionės, o dvidešimt dviejų tūkstančių žmonių tyrimas, trukęs net iki 28 metų.
Šis didžiulis darbas sujungė keturių kohortinių tyrimų duomenis, kurių dalyviai buvo stebimi nuo 6 iki 28 metų. Rezultatai – iš tiesų stulbinantys ir verčiantys permąstyti įprastas tiesas apie sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Netikėta tiesa: charakteris ir ilgaamžiškumas
Tyrimas atskleidė aiškų ir stiprų ryšį: žmonės, kurie save apibūdino kaip energingus, organizuotus, atsakingus ir darbščius, turėjo net 21 procentu mažesnę mirties riziką nei kiti. Dvidešimt vienas procentas – tai milžiniškas skirtumas, kuris negali būti ignoruojamas. Tai rodo, kad mūsų vidinės savybės daro kur kas didesnę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ir trukmei, nei esame linkę manyti.
Atsakingumas, energingumas ir ramybė: bruožai, kurie gelbsti gyvybę
Kodėl šie bruožai tokie svarbūs? Atsakymas paprastas: jie tiesiogiai veikia mūsų elgesį ir reakciją į gyvenimo iššūkius. Organizuoti ir atsakingi žmonės geriau laikosi gydymo režimų: jie nepamiršta vaistų, reguliariai lankosi pas gydytojus, laikosi dietos rekomendacijų ir rūpinasi prevencija. Energingi asmenys daugiau juda, yra fiziškai aktyvesni, turi daugiau socialinių ryšių, o tai mažina depresijos riziką ir stiprina emocinę gerovę.
Ramūs žmonės patiria mažiau streso, kuris, kaip žinome, yra tylus, bet efektyvus sveikatos priešas. Mažiau streso reiškia stabilesnę širdies veiklą, normalų kraujospūdį ir stipresnį imunitetą.
Nerimas ir emocinis nestabilumas: slapti sveikatos priešai
Priešingi bruožai – nerimas ir emocinis nestabilumas – susiję su didesne ankstyvos mirties rizika.
„Tai reiškia, kad mano amžinai nerimastinga sesuo..?” – paklausė mama, kai jai papasakojau. Taip, ryšys egzistuoja.
Nerimas trikdo miegą, virškinimą, širdies ritmą, kelia kraujospūdį ir silpnina imunitetą. O svarbiausia – jis neleidžia tinkamai rūpintis savimi. Kai nuolat jaučiamas nerimas, trūksta jėgų sportuoti, sveikai maitintis ar reguliariai lankytis pas gydytoją. „Mano draugė visą gyvenimą nerimauja dėl visko,” – pasakė sesuo. „Ir visą gyvenimą serga. Gal čia ryšys.” Galima sakyti, kad tikrai yra. Brolio prisipažinimas taip pat rodo ryšį: „Aš visą gyvenimą buvau chaotiškas,” – prisipažino jis. „Gal todėl ir sveikatos problemos prasidėjo anksčiau nei turėjo.”
Jūsų asmenybės galia: kodėl pokyčiai įmanomi?
Geroji žinia yra ta, kad asmenybės bruožai nėra akmenyje iškalti. Jie keičiasi per visą gyvenimą, ir juos galima keisti sąmoningai. Tai reiškia, kad dalis mūsų sveikatos ir ilgaamžiškumo yra mūsų pačių rankose, tiesiog kitokiu būdu, nei įpratome galvoti.
Maži žingsniai didelių pokyčių link: praktiniai patarimai
Organizuotumą galima lavinti pradedant nuo mažų įpročių: planuoti dieną, laikytis rutinos. Nerimą galima mažinti meditacija, kvėpavimo pratimais, psichoterapija, o kartais – ir medikamentais. Energiją didina judėjimas, pakankamas miegas ir aktyvūs socialiniai ryšiai.
Kaimynė Dalia pasakojo: „Aš pradėjau rašyti dienoraštį ir planuoti savaitę. Po trijų mėnesių jaučiuosi visai kitaip. Ramiau, organizuočiau.” Brolis taip pat rado savo būdą: „Aš pradėjau nuo to, kad kasdien tą pačią valandą einu miegoti. Atrodė smulkmena. Bet po mėnesio – jaučiuosi kitaip.” Tai veikia. Lėtai, bet veikia, prideda ne tik metų, bet ir gyvenimo kokybės.
Jei atpažįstate save kaip nerimastingą ar chaotišką, nepulkite keisti visko iš karto. Pradėkite nuo vieno mažo įpročio, vienos rutinos, penkių minučių ramybės per dieną. Maži žingsniai veda į didelę naudą ir, galbūt, daugiau kokybiškų metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.