Močiutė mėgo arbatą gerti rytais, dienomis ir vakarais. Ji sulaukė 94 metų, iki paskutinių dienų džiaugdamasi šviesiu protu. Tuomet maniau, kad tai atsitiktinumas, tačiau perskaičiusi Kinijos mokslininkų tyrimą, supratau, jog galbūt tai – joks sutapimas. Apie tai, kaip arbata lėtina biologinį senėjimą ir pagerina bendrą organizmo būklę, pasikonsultavome su dietologe Vilma.
Mokslininkų atradimas: trys puodeliai arbatos kasdien – ilgaamžiškumo paslaptis
„Sičuanio universiteto mokslininkai nustatė, kad trys puodeliai arbatos per dieną – tai optimali dozė sulėtinti biologinį senėjimą,” – teigė dietologė Vilma. Kodėl būtent trys? „Tai atitinka 6-8 gramus arbatos lapų. Mažiau – nepakanka polifenolių. Daugiau – papildomos naudos nėra. Trys puodeliai – idealus balansas,” – paaiškino ji. Dietologė pabrėžė, kad tyrimo dalyviai, nustoję gerti arbatą, ėmė senti greičiau, kas įrodo kasdienio įpročio svarbą.
Kaip arbata veikia mūsų organizmą? Du esminiai mechanizmai
Arbatos nauda slypi jos polifenoliuose. „Polifenoliai keičia žarnyno mikrobiotą. Gerėja bakterijų balansas, o tai veikia visą organizmą,” – paaiškino Vilma. Nustebusi paklausiau: „Per žarnyną?” „Taip. Žarnynas – tai imuniteto, medžiagų apykaitos ir net smegenų veiklos centras. Kai jis sveikas – visas kūnas sveikesnis,” – detalizavo dietologė. Be to, polifenoliai tiesiogiai veikia kaip stiprūs antioksidantai – saugo ląsteles nuo žalingų pažeidimų.
Žalioji ar juodoji? Pasirinkite tinkamiausią arbatą
Paklausiau dietologės apie arbatos rūšis. „Abi naudingos, bet skirtingai. Žalioji arbata turi daugiau katechinų – stiprių antioksidantų. Ji geresnė priešsenėjimui ir burnos sveikatai,” – paaiškino Vilma. „O juodoji?” – paklausiau. „Juodoji arbata turi daugiau flavonoidų – jie ypač naudingi širdžiai. Mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį, insulto riziką,” – atsakė dietologė. Ji patarė rinktis pagal prioritetus: širdžiai – juodąją, bendram senėjimo sulėtinimui – žaliąją.
Kiti stulbinantys arbatos privalumai
Be jau minėtų savybių, Vilma išvardijo ir kitus arbatos pranašumus. „Arbata gerina hidrataciją, ypač žiemą, kai geriame mažiau vandens.
Rytinė arbata skatina žarnyno darbą,” – teigė ji. O kofeinas? „Arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, ir jis veikia švelniau. Be to, arbatoje yra L-teanino – jis ramina, balansuoja kofeino efektą,” – atsakė dietologė, pridurdama, kad žalioji arbata stiprina dantis dėl natūralaus fluoro.
Lengva įtraukti arbatą į kasdienybę: dietologės patarimai
Vilma davė praktinių patarimų, kaip pradėti arbatos gėrimo rutiną. „Pradėk nuo vieno puodelio rytą. Po savaitės pridėk popietinį. Dar po savaitės – vakarinį, bet ne per vėlai, kad netrukdytų miegui,” – paaiškino ji. O jei nepatinka skonis? „Bandyk skirtingas rūšis. Žalioji, juodoji, balta, oolong – visos turi polifenolių. Rasi, kuri patiks ir taps malonia kasdienio gyvenimo dalimi,” – atsakė dietologė.
Tą savaitę pradėjau gerti tris puodelius arbatos. Ryte – žaliąją, po pietų – juodąją, o vakare – žolelių. Vyras pastebėjo: „Tu dabar kaip močiutė – visą laiką su arbata.” „Jei tai padėjo jai sulaukti 94 – kodėl ne?” – atsakiau jam. Po mėnesio ir jis prisijungė. Dabar arbatos puodeliai – mūsų kasdienė rutina. Svarbiausia – nuoseklumas. Kaip sakė Vilma: „Vienas puodelis per savaitę – nieko neduos. Trys per dieną, kiekvieną dieną – ir po kelių mėnesių pajusite skirtumą.” Dabar arbatą geriu su nauju supratimu – tai ne tik skanus gėrimas, bet ir investicija į sveikatą, padedanti džiaugtis ilgesniu ir kokybiškesniu gyvenimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.