Pasaulinė nutukimo problema kasmet didėja, o prie to prisidėjo ir COVID-19 pandemija. Ilgus mėnesius praleidus prie kompiuterių, dirbant ir mokantis nuotoliniu būdu, sumažėjo fizinis aktyvumas ir padažnėjo nesveiko maisto vartojimas, kas lėmė spartų svorio augimą daugeliui žmonių. Medikų duomenimis, kas ketvirtas lietuvis skundžiasi antsvoriu ar nutukimu, o tai kelia didelį nerimą specialistams. Apie nutukimo rizikas ir prevenciją kalba gastroenterologas Andrius Kederys.
Kūno masės indeksas (KMI): kaip įvertinti antsvorį?
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys primena, kad nutukimas vertinamas skaičiuojant kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas svorį padalijus iš kvadratu pakelto ūgio.
„Normalaus svorio kūno masės indeksas būna tarp 18,5 ir 25. Mažesnis nei 18,5 KMI rodo nepakankamą svorį, o didesnis nei 25 – viršsvorį. Kai KMI rodiklis viršija 30, jau kalbame apie nutukimą. Esant KMI 30–34,9, nustatomas pirmo laipsnio, 35–39,9 – antro laipsnio, o didesniam nei 40 – trečio laipsnio nutukimas. Taip pat vertinama liemens apimtis bei liemens ir klubų santykis nustatant nutukimo tipą“, – sako A. Kederys. Vaikų kūno masės indeksas skaičiuojamas tuo pačiu principu kaip ir suaugusiųjų, tačiau interpretavimas skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir lyties, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Pagrindinės nutukimo priežastys: nuo genų iki gyvenimo būdo
Nutukimą gali lemti įvairūs veiksniai. Tarp retesnių priežasčių – genų mutacijos ar tam tikrų organų, pavyzdžiui, skydliaukės ar kasos, ligos. Kai nutukimas susijęs su genetinėmis ligomis, mitybos korekcijos gali mažai lemti kūno masės pokyčius, o svorio kontrolė tampa itin sudėtinga. Tačiau dažniausiai nutukimo priežastis, pasak gydytojo A. Kedery, yra paprastas disbalansas: gaunama daugiau kalorijų nei sunaudojama. Persivalgymas, netinkamas maistas, jo proporcijos ir per mažas fizinis aktyvumas nuo pat kūdikystės – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys antsvorio ir nutukimo atsiradimą.
Nutukimo pasekmės: kokią žalą patiria organizmas?
Nutukimas ne tik keičia išvaizdą, bet ir daro didžiulę žalą visam organizmui. „Didžiausią žalą patiria nutukusio žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema, didėja miokardo infarkto ir insulto rizika. Esant didesnei kūno masei, žalojami ir greičiau dėvisi sąnariai. Be abejonės, dėl nutukimo kenčia ir virškinamasis traktas“, – pabrėžia A. Kederys. Gydytojas taip pat mini dažnai diagnozuojamą kepenų ir kasos riebėjimą, kuris prastina šių organų veiklą ir didina nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos paplitimą pasaulyje. Kasos suriebėjimas sutrikdo virškinimo fermentų veiklą, o didėjant kūno svoriui, sparčiai auga ir rizika susirgti cukriniu diabetu.
Kova su nutukimu: nuo prevencijos iki medicininių sprendimų
Kovai su nutukimo pandemija pasitelkiami įvairūs būdai – nuo visuomenės informavimo iki medicininių intervencijų. Kai kuriose šalyse svarstoma galimybė apmokestinti itin nesveiką maistą, siekiant paskatinti žmones keisti savo mitybos įpročius. Šiuolaikinė medicina taip pat siūlo chirurgines galimybes. „Operacijos tipą gydytojas aptaria kartu su pacientu. Siekiant išvengti persivalgymo, gali būti naudojamas skrandžio žiedas, atliekama skrandžio mažinimo arba atjungimo operacija. Taip pat yra ir endoskopinių nutukimo gydymo galimybių, taikant minimalią invaziją – įvedant skrandžio balioną“, – paaiškina A. Kederys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir atsisakius rūkymo gali padidėti apetitas ir svoris, jei vietoje cigarečių pasirenkami nesveiki užkandžiai. Tačiau, pasak gydytojo, tai priklauso nuo žmogaus valios ir įpročių – laikantis mitybos rekomendacijų ir palaikant fizinį aktyvumą, svorio priaugti pavyksta išvengti. „Vienintelis kelias apsaugoti nuo nutukimo nuo mažens – diegti taisyklingos mitybos pagrindus vaikams nuo vaikystės. Šeimoje turėtų būti rodomas pavyzdys, kas yra reguliari sveika mityba bei kodėl fizinis aktyvumas – būtinas“, – teigia A. Kederys. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja prevenciją pradėti dar anksčiau: lemiamos įtakos vaiko sveikatai turi ir būsimų tėvų mityba dar prieš pradedant kūdikį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.