Odontologų rūmų tarybos pirmininkė, profesorė doktorė Vilma Brukienė siūlo ambicingą, bet prieštaringą reformą: visą suaugusiųjų odontologiją padaryti mokama. Šis sprendimas, nors ir skambėtų griežtai, anot medikės, leistų perskirstyti valstybės lėšas efektyviau ir sustiprinti burnos ligų profilaktiką, ypač tarp vaikų.
Finansavimo ydos: kodėl valstybė moka už prastą priežiūrą?
V. Brukienė kritikuoja dabartinę sistemą, kurioje, pasak jos, „profilaktikai skiriami centai, o tam tikrų grupių, pavyzdžiui, vaikų iki 18 metų ar pensininkų, dantų protezavimui mokami tūkstančiai“. Profesorė teigia, kad „valstybė milijonus išleidžia už tai, kad tu neprižiūri dantų“. Jos nuomone, tai sukuria „patogią“ situaciją, kai asmenys ar tėvai atidėlioja dantų priežiūrą, žinodami, kad sudėtingas gydymas bus kompensuojamas valstybės lėšomis.
„O turėtų būti visiškai atvirkščiai – didžiausią pinigų sumą reikėtų nukreipti profilaktikai, o jei tu neprižiūri dantų, juos protezuoti turi pats. O dabar yra taip patogu – visą gyvenimą neprižiūriu, neprižiūriu, neprižiūriu arba neprižiūriu savo vaiko dantų ir žinau, kad iki 18 m. galiu nuvažiuoti ir visus sugydyti su narkoze“, – tikino V. Brukienė.
Kaimynų pavyzdys ir motyvacijos trūkumas
Anot prof. dr. V. Brukienės, atsainus požiūris į dantų sveikatą Lietuvoje kainuoja valstybei tūkstančius. Ji pabrėžia, kad net artimiausi kaimynai – latviai ir estai – neturi tokios sistemos, kurioje viešosiose įstaigose visiems dantys gydomi nemokamai. Profesorė svarsto, ar lietuvius reikėtų motyvuoti apdovanojimais už išsaugotus dantis, teigdama, kad tai būtų geresnis sprendimas už esamą.
„Aš labai norėčiau sulaukti politiko ar partijos, kurie išdrįstų, ypač prieš rinkimus, deklaruoti tokį dalyką – padarome visiems suaugusiesiems viską tik mokamai, bet prioritetą skiriame vaikams. Mes net neprašome papildomų pinigų, mes sakome – perskirstykime ir panaudosime juos efektyviau“, – įsitikinusi odontologė.
Nacionalinė programa – įstrigusi vizija
Odontologų rūmų pirmininkė kaip vieną svarbiausių artimiausių žingsnių įvardija Nacionalinės burnos ligų profilaktikos programos sukūrimą Lietuvoje. „Mes jos daug metų neturime. Kažkada bandėme turėti vienokią ar kitokią, bet, sakyčiau, ji labiau pragulėjo stalčiuje nei buvo veiksminga, o dabar jau kelios kadencijos niekas net nepradeda spręsti šio klausimo“, – aiškino V. Brukienė.
Ji pabrėžia, kad reikia ugdyti bent vieną sąmoningą kartą, kuri turėtų sveiką požiūrį į burnos higieną. Anot jos, „užsiauginkime bent vieną sveiką kartą, kuri turės sveiką požiūrį, ir jie savo vaikus augins jau kitaip“. Kaip vieną iš konkrečių priemonių, odontologė siūlo, kad kiekvienoje mokykloje ir darželyje atsirastų burnos higienistas, reguliariai lankantis vaikus.
Pinigų stoka ar prioritetų klausimas? Odontologų iniciatyvos
V. Brukienė atkreipia dėmesį, kad siūlant įvairias iniciatyvas, dažnai išgirstamas atsakymas – nėra pinigų. Anot jos, finansavimo nerandama net šalies gyventojų grupių ištyrimui, kuris būtų esminis atspirties taškas nustatant esamą padėtį.
Nepaisant palaikymo trūkumo nacionaliniu mastu, Odontologų rūmų bendruomenė imasi veiksmų. „Inicijuojame net kelias programas iš savo lėšų, teikiame paraiškas į tam tikrus tarptautinius fondus, kurie remia burnos ligų profilaktiką. Išeina paradoksas – su užsienio ir privačių fondų lėšomis mes bandome Lietuvoje vykdyti burnos ligų profilaktiką“, – apgailestauja gydytoja.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.