Medikai vis dažniau pabrėžia, kad onkologinės ligos dažniausiai nėra likimas, nulemtas genetikos, o veikiau prastos prevencijos ar jos nebuvimo pasekmė. Taip pat svarbu žinoti, jog šios ligos yra pagydomos. Tik apie 6–10 proc. visų onkologinių susirgimų yra įgimti, likę atvejai siejami su metaboliniais procesais ir ląstelių mutacijomis, atsirandančiomis dėl netinkamos gyvensenos. Tad norint išvengti ligų, būtina imtis aktyvių veiksmų ir atsakingai rūpintis savo sveikata.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir Hematologijos klinikos onkologė–chemoterapeutė Edita Juodžbalienė aiškina, kad žmogaus ląstelės gyvena audiniuose tarsi žuvys akvariume. „Jei akvariumo vanduo skaidrus, maisto pakanka, jų gyvenimas optimalus. Bet jei kūnas neprižiūrimas, tik laiko klausimas, kada ląstelės išsigims. Priešvėžinio gydymo būdai yra standartizuoti ir pagrįsti įrodymais, bet jais reikia domėtis ir įdėti daug darbo. O investicijos į savo sveikatą visada pasiteisina“, – tikina gydytoja.
Prevencija – raktas į ilgaamžiškumą
Onkologiniai susirgimai išsiskiria tuo, kad pakitusios ląstelės gali cirkuliuoti po kūną, sudarydamos naujus židinius – metastazes. Mirtį sukelia ne vienas židinys, o ligos išplitimas ir komplikacijos. Fizinis aktyvumas ir stiprus kūnas yra nepalankūs ligos ląstelių plitimui, todėl judrus gyvenimo būdas yra itin svarbus.
Lietuvoje, remiantis 2014 m. duomenimis, fiksuojama viena trumpiausių potencialių ir realių gyvenimo trukmių Europos Sąjungoje. Ši statistika negali būti paaiškinta tik įgimtomis sveikatos problemomis; didelę dalį lemia gyvenimo būdas. Gydytoja E. Juodžbalienė pastebi, kad situacija blogėja: jei anksčiau ligoninėse tekdavo susidurti su dar nebuvusiais senjorais, šiandien vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių tampa nuolatiniais pacientais.
„Manau, kad iš dalies kalti patys medikai, per daugelį metų užsikrovę prievolę rūpintis žmonių sveikata ant savo pečių. Taip, mes rūpinamės susirgusiais, patariame, operuojame.
Bet ką veikia pats pilietis? Visi nori jaustis gerai, tačiau dažnas nenori dėl to nei piršto pajudinti ir tikisi, jog tai, kas nutinka kitiems, nenutiks jam“, – skeptiškai vertina onkologė.
Mityba ir fizinis aktyvumas: išvenkite iki 70 proc. vėžio atvejų
Pagrindiniai sveikos gyvensenos principai, apie kuriuos kalbama jau kelis dešimtmečius – sportas ir subalansuota mityba – yra gerai žinomi, tačiau retai taikomi. Gydytojos teigimu, vien pakeitus gyvenimo būdą galima išvengti net 60–70 proc. onkologinių susirgimų. Širdies kraujagyslių, stuburo degeneracinių ligų ar kitų metabolinių sutrikimų atveju šis procentas dar didesnis.
E. Juodžbalienė nuolat girdi pacientų pasiteisinimus: „Ką darysi, kai pasensim – sirgsim“, „Kaimynas valgė, gėrė, rūkė ir gyveno iki 90, vadinasi, galima“ ir „Negaliu sportuoti, nes greitai pavargstu“. Gydytoja retoriškai klausia: „Bet jei mes rūpinamės savo automobiliu, jei šveičiame namų kampus, tai kodėl tada pats brangiausias turtas – mūsų sveikata, paliekamas savieigai. Gydytojas nepajaučia pirmųjų kūno pavojaus signalų taip gerai, kaip pats žmogus“.
Nors informacija apie nesveikos gyvensenos žalą yra plačiai prieinama, daugelis žmonių vis dar nesupranta tiesioginio ryšio tarp jos ir sunkių ligų. Nuleiskite cigaretę, pajudėkite ir rinkitės sveiką maistą – neleiskite netinkamiems įpročiams užvaldyti jūsų gyvenimo. „Žinome ne vieną pavyzdį, kai pradėjęs rūpintis savo kūnu žmogus atsikrato ligų. Viską lemia mąstymas. Lengva pastebėti, kad blogai jautiesi, kai jau sergi, tačiau apie sveikatą ir gyvenimo kokybę senatvėje turime pradėti galvoti dar jaunystėje“, – pabrėžia E. Juodžbalienė.
Vėžys – įveikiama liga, jei ryžtamės kovoti
Tarp daugybės mitų apie sveikatą yra ir įsitikinimas, kad su onkologiniais susirgimais neįmanoma pakovoti. Tačiau gydytoja E. Juodžbalienė pabrėžia, jog susirgus gyvenimas tikrai nesibaigia. Chemoterapija, kurios pacientai dažnai prisibijo manydami, jog ji taikoma tik nelikus vilties, iš tiesų smarkiai sumažina ar net panaikina skausmus. Dar svarbiau – ji pailgina gyvenimo trukmę ir suteikia didelius šansus pasveikti. Gydytoja ragina žmones nesiremti pasenusiais prietarais: norėdamas apsaugoti sveikatą, žmogus privalo elgtis atsakingai, o susirgęs – nebijoti su vėžiu kovoti.
Nuo ko pradėti? Paprasti patarimai sveikesniam rytojui
„Pradėkite nuo mitybos ir judėjimo, paskui ir patys daug sužinosite, domėsitės. Čia padės mitybos specialistai ir kineziterapeutai, kurie įvardys jūsų problemas ir nubrėž kryptis. Tas labai reikalinga ir jau sergant vėžiu – mažiau bus pašalinių gydymo reiškinių, geresnė gyvenimo kokybė, greitesnė reabilitacija“, – pataria E. Juodžbalienė.
Kelias link sveiko gyvenimo būdo ir pagerėjusios gyvenimo kokybės nebus lengvas ar greitas. Jei metų metus auginote ant savęs kilogramus, o sąnariai tapo nejudrūs, per savaitę niekas nepasikeis – nėra tokios stebuklingos tabletės. „Bet kažkada pradėti reikia, ir tai garantuoju pasiteisins. Užsibrėžkite tikslą 3 mėnesius daryti, ką jums pataria specialistai. Pamatysite, tai veikia ir norėsis tęsti toliau“, – pabrėžė gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.