Daugelis iš mūsų yra girdėję, kad kasdien reikia nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių, siekiant palaikyti gerą fizinę formą ir sveikatą. Tačiau ar kada susimąstėte, iš kur atsirado ši taisyklė? Kaip teigia sveikatos ekspertas M. Mosley, šis skaičius – tai ne mokslinių tyrimų, o praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Japonijoje vykdytos prekybos kampanijos rezultatas.
10 000 žingsnių: mitas ar auksinė taisyklė?
1964-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių išvakarėse viena Japonijos bendrovė pristatė prietaisėlį, pavadintą „Manpo-Kei“, skirtą sveikata besirūpinantiems žmonėms. Japonų kalba „Manpo-Kei“ pažodžiui reiškia „dešimties tūkstančių žingsnių matuoklis“. Šis prietaisas, dabar žinomas kaip žingsniamatis, buvo jauno Kiūšiū sveikatos ir gerovės universiteto mokslininko Yoshiro Hatano idėja. Y. Hatano, nerimavęs dėl vis labiau sėslaus japonų gyvenimo būdo, apskaičiavo, kad kasdien nueinant 10 tūkstančių žingsnių vietoj įprastų keturių tūkstančių, sudeginama maždaug 500 kalorijų daugiau, taip padedant išlaikyti gerą formą. Šis „dešimties tūkstančių žingsnių režimas“ sulaukė milžiniško pasisekimo.
Mokslinis tyrimas: žingsniai prieš intensyvumą
Ar šiais laikais vis dar yra veiksmingesnių būdų palaikyti gerą formą? M. Mosley, bendradarbiaudamas su Šefildo Halamo universiteto profesoriumi Robu Copelandu, atliko nedidelį eksperimentą. Jo tikslas buvo palyginti 10 tūkstančių žingsnių naudos ir įgyvendinimo galimybes su naujesniu sveikos gyvensenos palaikymo režimu – dešimčia minučių spartaus ėjimo triskart per dieną, vadinamuoju „Active 10“.
„Active 10“ režimas nereikalauja skaičiuoti žingsnių. Svarbiausia – tris kartus per dieną išeiti į lauką ir sparčiu žingsniu pasivaikščioti po dešimt minučių. Eksperimento dalyviai turėjo skirtingų motyvų, pavyzdžiui, savanoris Dave`as sakė: „Puikiai suprantu, kad nebesu toks sportiškas, koks kažkada buvau, ir kad esu priaugęs daug svorio.“ Kita dalyvė, Judy, prisipažino: „Dabar vien tik mezgu, daugiau – nieko.“ Šešerių dukrą auginantis Nathanas guodėsi: „Ji bėga taip greitai, o aš – taip lėtai.
Niekaip jos nepaveju.“
Eksperimento eiga ir dalyvių patirtys
Dalyvių aktyvumas buvo stebimas specialiais matuokliais. Pirmiausia buvo įvertintas jų įprastas dienos aktyvumas. Vėliau dalyviai buvo padalinti į dvi grupes: viena turėjo kasdien nueiti dešimt tūkstančių žingsnių, o kita – triskart per dieną dešimt minučių aktyviai pasivaikščioti (vidutiniškai apie tris tūkstančius žingsnių per dieną). Spartaus ėjimo grupės nariams buvo paaiškinta, kad tikslas yra ne tiesiog eiti, o judėti taip, kad krūvį pajustų ir širdis, ir plaučiai. Profesoriaus R. Copelando nurodymas buvo aiškus: „Jūsų tikslas – eiti taip žvitriai, kad kalbėti dar galėtumėte, bet dainuoti – jau nebe.“
Išvados: širdies darbas svarbiau už žingsnių skaičių
Eksperimento rezultatai parodė, kad tik du iš trijų dalyvių, kuriems buvo pavesta nueiti 10 tūkstančių žingsnių, sugebėjo įvykdyti užduotį, ir tai nebuvo lengva. Tuo tarpu spartaus ėjimo grupės nariams užduotis nepasirodė sunki. Jie netgi susitarė vaikščioti kartu, susitikdami tris kartus per dieną patogiu laiku.
Analizuodamas duomenis, profesorius R. Copelandas konstatavo: „Vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo skalėje spartaus ėjimo grupės fizinis aktyvumas buvo 30 procentų didesnis, nepaisant, kad fiziškai aktyvūs jie buvo trumpesnį laiką.“ Jis pabrėžė, kad „Būtent vidutinio intensyvumo fizinė veikla yra naudingiausia sveikatai.“ Nors spartaus ėjimo grupės nariai fiziškai judėjo mažiau laiko, jie ilgiau išbuvo „be kvapo“ ir su smarkiai plakančia širdimi.
„Iš tikrųjų norėjome, kad priverstumėte savo širdį plakti greičiau, – šios grupės nariams sakė prof. R. Copelandas. – Yra begalė įrodymų, kad tai mažina diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat kai kurių vėžio rūšių riziką.“
Apibendrinant, trys trumpi, bet žvitrūs pasivaikščiojimai ne tik lengviau įsikomponuoja į dienos ritmą, bet ir duoda daugiau apčiuopiamos naudos sveikatai nei kasdienis 10 tūkstančių žingsnių pėdinimas. Ši išvada ypač džiugina M. Mosley, kuriam kasdienis ilgas ėjimas niekada nebuvo prie širdies, o naujas metodas suteikia didžiulę paskatą ir viltį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.