Daugelį metų gyvenau įsitikinęs, kad ilgaamžiškumo paslaptis slypi mano lėkštėje. Skaičiavau kalorijas, atsisakiau cukraus, išbandžiau įvairias dietas, tikėdamasis rasti tą stebuklingą formulę, kuri garantuotų ilgą ir sveiką gyvenimą. Tačiau išgirdus vieno žymaus gydytojo paskaitą apie tikruosius ilgo gyvenimo veiksnius, supratau, kad mano dėmesys buvo nukreiptas ne ta linkme. Pasirodo, maistas yra tik viena, ir toli gražu ne pati svarbiausia, ilgaamžiškumo dėlionės dalis. Du kiti aspektai lemia kur kas daugiau.
Tikrieji ilgo gyvenimo ramsčiai: judėjimas ir protas
Gydytojas paaiškino paprastai ir įtikinamai: ilgaamžiškumas remiasi dviem pagrindiniais ir nepakeičiamais ramsčiais – nuolatiniu fiziniu aktyvumu ir nuolatiniu protiniu iššūkiu. Ne ekstremalios dietos, ne brangūs vitaminai ar madingi supermaistai yra svarbiausi. Kūno judėjimas yra gyvybiškai svarbus palaikant širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, stiprinant raumenis bei optimizuojant medžiagų apykaitą. Tuo tarpu nuolatinis protinis darbas, mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas užtikrina smegenų plastiškumą, padeda išlaikyti aštrų protą ir didina atsparumą senatvės sukeliamiems pažintinių funkcijų sutrikimams.
Kai šie du komponentai veikia kartu, rezultatas yra gerokai didesnis nei kiekvieno iš jų atskirai. Vien tik fizinis aktyvumas be protinio iššūkio – tai tik pusė darbo. Ir atvirkščiai. Tyrimai nuosekliai rodo, kad žmonės, kurie aktyviai juda ir nuolat mokosi kažko naujo, išlaiko puikias pažintines funkcijas gerokai ilgiau, palyginti su tais, kurie fokusuojasi tik į vieną iš šių veiksnių. Pavyzdžiui, bėgiojimas puikiai treniruoja širdį, bet jei smegenys neturi ką veikti, jos gali atrofuotis. Sudoku žaidimas puikiai lavina protą, bet jei kūnas sėdi visą dieną, širdis pamažu silpsta. Reikia abiejų – harmonijos tarp kūno ir proto.
Gydytojo pavyzdys ir praktiniai patarimai
Pats gydytojas, kurio paskaita mane įkvėpė, gyvena pagal šią filosofiją.
Jis dirba dvylika valandų per dieną, tačiau nesėdi kabinete – vaikšto, juda, diktuoja mintis eidamas. Jo dienotvarkė, pilna konsultacijų, tyrimų ir rašymo, yra nuolat susieta su fiziniu judėjimu. Sėdėjimo jo gyvenime – minimumas. „Kiekviena protinga mintis turi būti lydima judesio“, – sako jis. „Smegenys veikia geriau, kai kūnas juda.“
Minimalus rekomendacinis dienos planas, anot gydytojo, apima trisdešimt minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Tai gali būti greitas ėjimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas – bet kas, kas pakelia pulsą ir priverčia šiek tiek suprakaituoti. Prie to dar būtina pridėti dvidešimt minučių tikro protinio darbo. Čia kalbama ne apie socialinių tinklų naršymą, o apie veiklą, kuri stimuliuoja mąstymą: matematikos uždavinių sprendimas, naujos kalbos mokymasis, strateginiai žaidimai ar sudėtingų knygų skaitymas.
Senieji įpročiai ir nauji atradimai
Mano mama, išgirdusi šiuos patarimus, nusijuokė: „Aš visą gyvenimą taip darau – ir darbe galvoju, ir pėsčia vaikštau.“ Jai dabar aštuoniasdešimt dveji metai, ir ji vis dar skaito knygas be akinių, o jos energijos galėtų pavydėti ne vienas jaunuolis. Šis pavyzdys tik patvirtina, kad ekstremalios dietos, badavimas ar makroelementų skaičiavimas turi kur kas mažiau įtakos ilgaamžiškumui, nei dažnai manome. Kur kas svarbiau yra bendra maisto kokybė ir saikingumas – paprasčiausiai normalus, subalansuotas valgymas, o ne tobula proporcija.
Žmonės Viduržemio jūros regione gyvena ilgai ne todėl, kad skaičiuoja kalorijas. Jie valgo paprastai, juda daug ir nuolat bendrauja su aplinkiniais, kas taip pat yra savotiškas protinis iššūkis ir emocinė stimuliacija. Išmokęs šias tiesas, pakeičiau savo įpročius. Nebelankau sporto salės, kur ant bėgimo takelio žiūrėdavau televizorių. Vietoj to – vaikštau lauke klausydamasis tinklalaidžių, kurios verčia mąstyti. Vakarais nebežiūriu serialų, o mokausi kalbų arba žaidžiu šachmatais su vyru.
Ar jaučiu skirtumą? Per tris mėnesius – aiškiai. Geriau miegu, turiu daugiau energijos, o naujos idėjos ateina lengviau. Kartais geriausias receptas ilgaamžiškumui – ne tai, ką valgome, o tai, ką aktyviai darome su savo kūnu ir protu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.