Nuo pat vaikystės mano virtuvėje karaliavo kiaulės taukai. Kiaušinienė, bulvės, mėsa – viskas kepdavo juose. Tačiau užaugusi ir pasinėrusi į sveikos mitybos pasaulį, priėmiau radikalų sprendimą: jokių gyvulinių riebalų! Pasikliaudama modernių mitybos specialistų rekomendacijomis, atsidaviau išskirtinai augaliniams aliejams.
Dvidešimt metų laikiausi šios taisyklės, kol vieną dieną nuolatinis nuovargis ir dažni peršalimai privertė kreiptis į dietologą Mindaugą. Apžvelgęs mano mitybos įpročius, jis uždavė esminį klausimą: „O kokius riebalus naudojate gaminimui?“ Išdidžiai patvirtinau, kad naudoju tik saulėgrąžų ir rapsų aliejų. Dietologas tik palingavo galvą ir mestelėjo: „Ar žinote, kad jūsų seneliai turbūt buvo sveikesni būtent dėl tų kiaulės taukų, kurių jūs dabar vengiate?“
Ką sako istorija ir naujausi tyrimai?
Dietologas Mindaugas paaiškino, kad visą dvidešimtąjį amžių mums buvo diegiama mintis, jog gyvuliniai riebalai kenkia širdžiai. „Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai buvo pernelyg supaprastinta ir ne visai teisinga žinutė“, – pabrėžė specialistas.
„Kiaulės taukuose yra oleino rūgštis – ta pati, kuri gausiai randama alyvuogių aliejuje. Be to, juose yra vitaminų A ir D, kurie yra gyvybiškai svarbūs stipriai imuninei sistemai. Perėję prie rafinuotų augalinių aliejų, mes praradome šias vertingas medžiagas.“
Paskambinau mamai ir pasidalinau dietologo įžvalgomis. Ji tik nusijuokė: „Aš tau visą laiką sakiau, kad senų receptų nereikia keisti. Bet tu nenorėjai klausyti ir viską žinojai geriau.“
Svarbūs niuansai ir imuniteto stiprinimas
Dietologas Mindaugas paaiškino ir naudojimo niuansus: „Aš tikrai nesakau, kad reikia valgyti taukus šaukštais. Tačiau saikingas jų naudojimas gaminant – tai visai kas kita, nei augaliniai aliejai, kurie kaitinant greitai oksiduojasi ir gali tapti kenksmingi.“
„Kiaulės taukuose gausu riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E. Šie vitaminai yra būtini imuninėms ląstelėms vystytis ir tinkamai funkcionuoti.
Kai jų trūksta organizme, dažniau sergame ir jaučiame bendrą nuovargį.“
Papasakojau apie tai savo vyrui, o jis skeptiškai paklausė: „Tai dabar vėl kepsi ant taukų kaip mūsų seneliai?“ Atsakiau, kad kartais – taip. Tikrai ne kiekvieną dieną, bet kur kas dažniau nei niekada anksčiau. Kolegė darbe, išgirdusi mano istoriją, nustebo: „Bet juk visi sako, kad gyvuliniai riebalai blogai.“ Priminiau jai, kad „visi sako“ ne visada reiškia „tiesa“. Mokslas ir supratimas apie mitybą nuolat keičiasi, todėl kartais verta neatsisakyti ir senų, patikrintų receptų.
Praktiniai patarimai ir mano virtuvės pokyčiai
Dietologas Mindaugas pateikė ir praktinių patarimų: „Kiaulės taukai pasižymi aukštesne rūkimo temperatūra nei daugelis augalinių aliejų – apie 188 laipsnius Celsijaus. Tai reiškia, kad kepant jie nesuskaido į kenksmingas medžiagas taip greitai, išlaikydami savo savybes.“
„Laikykite taukus vėsioje, tamsioje vietoje, geriausia – stikliniame inde. O pirkdami rinkitės kokybiškus, patikrintus produktus – idealiausia iš ūkininkų, kurių kiaulės ganėsi lauke ir buvo natūraliai auginamos.“
Dabar mano virtuvėje draugauja ir augaliniai aliejai, ir stiklainis su kokybiškais kiaulės taukais. Kiaušinienę kepu ant taukų – skonis tapo visai kitoks, toks, koks buvo vaikystėje pas močiutę. Ir rezultatai kalba patys už save: per pastaruosius šešis mėnesius peršalau tik vieną kartą, nors anksčiau sirgdavau kas porą mėnesių.
Mama, išgirdusi apie mano sugrįžimą prie taukų, atsakė: „Pagaliau suaugai ir supratai, kad seneliai nebuvo tokie kvaili.“ Ir turbūt ji yra visiškai teisi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.