Visą gyvenimą graikinių riešutų pertvaras mesdavau tiesiai į šiukšliadėžę. Tas plonas membranėles, kurios skiria riešuto puseles. Kol vieną dieną draugė, besidominti liaudies medicina, paklausė: „O kodėl tu jas išmeti?”
Ji paaiškino, kad iš tų pačių pertvarų galima paruošti arbatą, kuri, jos teigimu, padeda palaikyti skydliaukės veiklą. Nors buvau skeptiška, draugė neatstojo: „Išbandyk mėnesį ir pasitikrink hormonų lygį.” Pagalvojau – kodėl gi nepabandžius?
Kaip paruošti graikinių riešutų pertvarų arbatą?
Draugės patarimas buvo paprastas. Pusę stiklinės riešutų pertvarų sudedu į stiklinį indą. Užpilu dviem puodeliais šalto vandens ir užvirinu. Kai tik vanduo užverda, sumažinu ugnį ir ant silpnos liepsnos palaikau maždaug dešimt minučių. Tuomet palieku atvėsti ir perkošiu.
Gautą skystį – gelsvą, šiek tiek kartoko skonio – geriu kartą per dieną, geriausia ryte, prieš valgį. Draugė patikino: „Tęsk mėnesį, tada pamatysi.”
Mokslinis pagrindas ir nauda skydliaukei
Pasidomėjusi internete, atradau įdomių dalykų. Graikinių riešutų pertvarose gausu jodo – mikroelemento, kuris yra būtinas skydliaukės hormonams gaminti. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, jodo trūkumas yra aktuali problema. Jūros produktų valgome nedaug, o joduota druska ne visiems tinka. Dėl to skydliaukė dažnai „badauja”.
Be jodo, pertvarose aptinkama flavonoidų ir seleno – medžiagų, kurios palaiko skydliaukės sveikatą ir gali padėti mažinti uždegimą. Nors patys riešutai taip pat yra naudingi, pertvarose šių medžiagų koncentracija yra didesnė. Ironiška, kad mes jas tiesiog išmetame.
Asmeninė patirtis ir stebėjimai
Iš pradžių nieko ypatingo nejutau. Arbata buvo šiek tiek kartoka, bet greitai prie jos skonio pripratau. Gėriau kasdien, kaip ir buvo rekomenduota. Maždaug trečią savaitę pastebėjau, kad rytais keliuosi lengviau. Tas nuolatinis nuovargis, kuris lydėjo mane jau seniai, pradėjo mažėti.
Galvojau – gal tai placebo efektas, gal tiesiog pagerėjo miego kokybė. Vis dėlto, nusprendžiau tęsti iki mėnesio pabaigos ir tada pasitikrinti.
Po mėnesio apsilankiau pas endokrinologą ir paprašiau atlikti skydliaukės hormonų tyrimus. Paaiškinau gydytojai, ką dariau – ji susidomėjo, bet išliko neutrali.
Gavusi rezultatus, gydytoja atidžiai į juos pažiūrėjo ir pakėlė antakį. TSH (skydliaukės aktyvumą rodantis hormonas) buvo geresnėse ribose nei prieš pusmetį. Pokytis nebuvo drastiškas, bet akivaizdus.
„Negaliu tvirtai pasakyti, kad tai dėl arbatos,” – sakė gydytoja. – „Bet kažkas tikrai pasikeitė. Tęskite stebėjimą.”
Svarbūs įspėjimai ir rekomendacijos
Gydytoja perspėjo apie keletą svarbių aspektų. Visų pirma, jodo perteklius taip pat gali būti pavojingas. Jei jau vartojate joduotus papildus ar turite diagnozuotų skydliaukės problemų, prieš bandant šią arbatą būtina pasitarti su specialistu.
Antra, nėščioms ir maitinančioms moterims reikalingas ypatingas atsargumas. Jodas veikia vaisiaus vystymąsi, todėl dozavimas turi būti itin tikslus ir prižiūrimas mediko.
Trečia, svarbu suprasti, kad tai nėra vaistas. Jei skydliaukė serga rimta liga, arbata jos neišgydys. Tačiau, kaip prevencinė ar papildoma priemonė, ji gali būti naudinga.
Išvados
Nuo tos dienos riešutų pertvarų daugiau neišmetu. Renkuosi jas visą žiemą, džiovinu ir darau arbatą keletą kartų per savaitę. Ne kasdien – gydytoja patarė nepersistengti, nes jodo perteklius gali pakenkti. Nuovargis sumažėjo, rytai tapo lengvesni, atsirado daugiau energijos. Ar tai tikrai dėl arbatos? Moksliškai įrodyti negaliu. Tačiau ir nustoti neketinu.
Mano draugė, kuri ir supažindino su šia arbata, tik šypsosi: „Sakiau – išbandyk. Kartais senos priemonės veikia geriau nei naujos.”
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.