Ilgą laiką badavimą siejau su ekstremaliais iššūkiais, skirtu jogams, biohakeriams ar išskirtinės valios žmonėms. Tačiau, kai bičiulis papasakojo, jog po dienos be maisto pasijuto geriau nei po savaitės atostogų, nutariau išbandyti šią praktiką pats. Štai kas iš tiesų vyko su mano kūnu valanda po valandos.
Eksperimento pradžia ir pirmoji fazė: glikogeno deginimas
Badavimą pradėjau po vakarienės, apie 20:00 valandą. Idėja buvo paprasta – didžiąją dalį laiko praleisti miegant, kad išvengčiau pagundų. Rytas išaušo be jokių problemų. Kadangi nevartoju kavos, pagundų jos gerti nekilo. Iki pietų nejutau jokio alkio. Šiuo pradiniu etapu organizmas naudoja glikogeną – energijai sukauptą cukrų kepenyse ir raumenyse. Jo atsargų paprastai pakanka maždaug 12–16 valandų. Kol glikogeno yra pakankamai, kūnas funkcionuoja įprastu režimu.
Metabolizmo persijungimas ir pirmoji „detoksikacija“
Apie 14:00 valandą pajutau pirmąją alkio bangą. Ji nebuvo tokia stipri, kaip tikėjausi – labiau priminė mintis apie maistą, nei gniaužiantį jausmą. Išgėriau stiklinę šilto vandens ir pojūtis atlėgo. Tačiau būtent po 12 valandų be maisto įvyksta esminis pokytis: organizmas pradeda deginti riebalus, o ne cukrų. Metabolizmas persijungia į kitą režimą, ir tuomet, kaip teigiama, prasideda detoksikacijos procesas. Šis etapas pasirodė pats sudėtingiausias.
Maždaug tarp 14:00 ir 16:00 valandų pradėjo skaudėti galvą. Skausmas nebuvo stiprus, bet juntamas, lydimas lengvo silpnumo. Pirmoji mintis buvo, kad kažkas negerai, tačiau prisiminiau, ką skaičiau: tai normalus procesas. Kai organizmas degina riebalus, į kraują išsiskiria jame sukaupti toksinai. Inkstai dirba intensyviau, tad vanduo tampa būtinas. Išgėriau dar dvi stiklines vandens. Po valandos galvos skausmas atlėgo.
Netikėtas poveikis: proto skaidrumas ir energija
Vakare pajutau netikėtą efektą. Alkio nejutau, protas tapo itin skaidrus, o energijos – pakankamai. Pasirodo, kai organizmas persijungia į riebalų deginimą, pradeda gaminti ketonus, kurie yra puikus smegenų maistas.
Todėl daugelis praktikuojančių badavimą mini protinį skaidrumą ir pagerėjusią koncentraciją. Aš taip pat tai pajutau: skaitydamas knygą, susikaupimas buvo geresnis nei įprastai.
Svarbiausia – teisingai nutraukti badavimą
Praėjo 24 valandos – tikslas pasiektas. Tačiau būtent šiuo momentu daugelis padaro klaidą. Po paros be maisto virškinimo sistema sumažina savo pajėgumą. Jei iškart suvalgysite didelį, sunkiai virškinamą patiekalą, gali kilti virškinimo problemų. Aš badavimą nutraukiau palaipsniui: pirmiausia suvalgiau tarkuotų morkų su citrinos sultimis. Po valandos – garintų daržovių ir šiek tiek ryžių. Gyvūninių produktų, rafinuotų miltų ir cukraus vengiau dar visą parą. Tik kitą dieną grįžau prie įprastos mitybos ir jokių problemų nekilo.
Kam badavimas netinka? Įspėjimai ir rekomendacijos
Svarbu pasakyti, kad ši praktika tinka ne visiems. Badauti griežtai draudžiama nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiems cukriniu diabetu, sunkiomis širdies ligomis, kepenų ar inkstų nepakankamumu, taip pat turintiems valgymo sutrikimų istoriją ar besilankantiems pas gydytoją dėl tam tikrų ligų. Jei abejojate, visada pasitarkite su gydytoju. Geriau būti saugiems.
Po 24 valandų pasijutau lengviau, tačiau ne vien fiziškai. Atrodė, lyg kažkas būtų išvalyta iš vidaus. Ar kartosiu šį eksperimentą? Tikriausiai kartą per mėnesį. Svarbiausia, ką supratau: mūsų organizmas yra daug protingesnis, nei galvojame. Jis žino, kaip pasirūpinti savimi – tereikia jam leisti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.