Priklausomybės ligos mechanizmas yra stulbinamai panašus, nepaisant vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų, teigia gydytojas toksikologas Haris Jakavičius. Mūsų smegenyse veikia vadinamoji apdovanojimo sistema, kuri malonių veiklų metu stimuliuojama išskirdama hormoną dopaminą. Psichoaktyviosios medžiagos dirbtinai skatina šio „malonumo hormono“ išsiskyrimą, sukeldamos intensyvią euforiją, kurios natūraliomis sąlygomis beveik neįmanoma pasiekti.
H. Jakavičius atkreipia dėmesį, kad priklausomybės išsivystymo laikas skiriasi – vienais atvejais tai užtrunka mėnesius ar net metus, kitais pakanka vos kelių savaičių. Ypač pažeidžiami yra jauni žmonės, nes smegenys vystosi maždaug iki 25 metų. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas jauname amžiuje, augančioms smegenims gali atrodyti, kad ši būsena yra natūrali, todėl jos greičiau pripranta, o natūraliai malonios veiklos nebesukelia dopamino išsiskyrimo ir praranda patrauklumą.
Priklausomybės požymiai ir kodėl gydymas būtinas?
Tipiški priklausomybės požymiai apima stiprų troškimą vartoti medžiagas, nepaisant žalingų pasekmių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai. Asmuo sunkiai kontroliuoja vartojimą, o medžiagų vartojimas tampa svarbesnis už kitas veiklas ir įsipareigojimus. Būdinga ir padidėjusi tolerancija – reikia vis didesnių kiekių norimam poveikiui pasiekti, o nepavartojus pasireiškia abstinencijos būklė.
„Priklausomybę būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, nes negydant tiek sveikatos, tiek socialinės problemos tik gilėja“, – pabrėžia gydytojas toksikologas. Be to, ilgai besitęsianti priklausomybė gali paveikti ir išvaizdą. Svarbu akcentuoti, kad išvaizdos pokyčiai atsiranda po ilgalaikio, reguliaraus ir gausaus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Vis dėlto, reikėtų būti atsargiems – išvaizdos pokyčiai ne visada rodo medžiagų vartojimą ir gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis.
Priklausomybė paspartina senėjimo požymius
Specialistas pasakoja, kad psichoaktyviosios medžiagos stipriai veikia žmogaus kraujagysles.
Alkoholis jas išplečia, o stimuliatoriai (amfetaminas, metamfetaminas, kokainas) – sutraukia. Dėl to paviršiniai kūno audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų ir deguonies. Ilgai negydant priklausomybės nuo alkoholio, oda gali būti nuolat paraudusi. Alkoholis taip pat toksiškai veikia kepenis, sukeldamas alkoholinį hepatitą ar kepenų cirozę, kurios metu oda pagelsta.
„Dėl negydomos priklausomybės nuo kraujagyslių susiaurėjimą sukeliančių stimuliatorių oda praranda elastingumą, gali pradėti skeldėti, ne pagal amžių išryškėja senėjimo požymiai. Be to, stimuliatoriai sukelia ir taktilines haliucinacijas – žmogui atrodo, tartum po oda kažkas bėgioja, jis pradeda pastoviai kasytis, nusikaso iki žaizdelių, po kurių gali likti randai“, – kalba gydytojas. Šios medžiagos aktyvina viso kūno, taip pat ir burnos, raumenis, todėl atsiranda griežimas dantimis, o tai ilgainiui lemia dantų emalio nykimą. Stimuliatoriai slopina alkio jausmą, todėl krinta svoris ir sunyksta raumeninė kūno masė.
Netgi mažiau kenksmingomis laikomos medžiagos, pavyzdžiui, nikotinas, gali paveikti išvaizdą. Nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl oda ima sparčiau raukšlėtis ir senti. Rūkymas gali paveikti ir balsą: dūmas ar garas dirgina balso klostes, todėl ilgainiui balsas gali žemėti ir šiurkštėti. H. Jakavičius pastebi, kad nutraukus vartojimą kai kurie išvaizdos pokyčiai išnyksta, tačiau dalis jų išlieka.
Atkreipkite dėmesį į elgesį, o ne tik į išvaizdą
Gydytojas toksikologas primena, kad daugelis psichoaktyviųjų medžiagų sukelia ir laikinus išvaizdos pokyčius. Pavartojus stimuliatorių, išsiplečia akių vyzdžiai, žmogus atrodo pernelyg aktyvus, daug ir nenatūraliai gestikuliuoja. Opioidai sukelia priešingą poveikį: vyzdžiai susitraukia, retėja kvėpavimas, lėtėja širdies ritmas, žmogus juda sulėtintai, tampa mieguistas. Kanapės ar alkoholis išplečia kraujagysles, dėl ko gali laikinai paraudonuoti akių junginės.
Vis dėlto, žmonėms, įtariantiems, kad jų artimieji gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, H. Jakavičius labiau pataria ne ieškoti išvaizdos požymių, bet atkreipti dėmesį į elgesį. Būtent elgesys keičiasi greičiausiai.
„Pavyzdžiui, jei kalbame apie moksleivį, tuomet nereikėtų ignoruoti tarsi be priežasties mažėjančio pažangumo, netipiško elgesio, sutrikusio miego ritmo, dirglumo, sumažėjusio poreikio maistui ir panašiai. Suaugusių žmonių elgesys, pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat tampa kitoks. Reikėtų pastebėti šiuos pokyčius – tai gali indikuoti, kad yra kažkokia problema, tiesa, ji nebūtinai bus susijusi su žalingu medžiagų vartojimu“, – tikina specialistas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.