Daugeliui yra tekę patirti keistą reiškinį: žvelgiant į šviesų dangų, baltą sieną ar sniegą, akyse pasirodo maži, permatomi „siūleliai“, „taškeliai“ ar „kirminukai“, kurie plaukioja lyg vandenyje. Bandant į juos įsižiūrėti, jie staigiai pasislenka. Ilgą laiką šie vaizdai gali kelti nerimą ir klausimą, ar viskas gerai su regėjimu. Tačiau oftalmologai teigia, kad tai – itin dažnas ir daugeliu atveju visiškai nekenksmingas reiškinys.
Plūduriukai akyse: kas tai ir kodėl juos matome?
Paslaptingieji plaukiojantys objektai, medicinoje vadinami Muscae volitantes (lotyniškai „skraidančios muselės“), yra žinomi kaip akies plūduriukai. Nustatyta, kad juos mato net 76 procentai žmonių. Priešingai populiariam įsitikinimui, tai nėra nei kirminai, nei parazitai. Tai – tiesiog mikroskopiniai audinių fragmentai, baltymai ir kartais raudonųjų kraujo kūnelių likučiai, kurie laisvai plaukioja akies viduje esančiame stiklakūnyje.
Akių gydytojai paaiškina, kad tarp lęšio ir tinklainės esanti erdvė užpildyta į želė panašia medžiaga – stiklakūniu. Kai šviesa patenka į akį, šios mažytės dalelės meta šešėlius ant tinklainės, kuri yra jautri šviesai. Mūsų smegenys šiuos šešėlius interpretuoja kaip judančius objektus, todėl mums atrodo, kad matome „kirminukus“.
„Jie juda kartu su akimis, nes plaukioja skystyje. Kai pažvelgiate į šoną, skystis pasislenka, o kartu su juo – ir šios dalelės. Todėl atrodo, kad jie yra gyvi, nors tai tėra fizikos dėsniai,“ – teigia oftalmologė.
Kodėl plūduriukai geriausiai matomi šviesiame fone?
Pastebėta, kad „plūduriukai“ ryškiausiai matomi tam tikromis aplinkybėmis – žvelgiant į ryškų, vientisą foną, pavyzdžiui, šviesų dangų, baltą sieną ar sniego lauką. Šis reiškinys paaiškinamas paprastai: kuo vienodesnis ir šviesesnis fonas, tuo ryškesni dalelių metami šešėliai ant tinklainės. Tamsioje aplinkoje kontrastas būna per mažas, ir smegenys paprasčiausiai neužfiksuoja šių mažyčių šešėlių, todėl atrodo, kad jų nėra.
Ar šviesos blyksniai akyse yra tas pats, kas plūduriukai?
Kartais be „plūduriukų“ akyse pasirodo ir šviesos blyksniai. Svarbu žinoti, kad tai yra du skirtingi reiškiniai. Šviesos blyksniai dažniausiai atsiranda dėl baltųjų kraujo kūnelių judėjimo tinklainės kapiliaruose. Žvelgiant į mėlyną dangų, baltosios ląstelės sugeria mažiau šviesos nei raudonosios, ir tuomet matome judančius taškelius, kurie interpretuojami kaip blyksniai. Nors ir šis reiškinys paprastai yra normalus, svarbu mokėti atskirti jį nuo potencialiai pavojingų simptomų.
Kada „plūduriukai“ ir blyksniai gali signalizuoti rimtą akių ligą?
Nors daugeliu atveju plūduriukai yra nekenksmingi, yra situacijų, kada jie gali tapti rimtų akių ligų, tokių kaip tinklainės atitrūkimas, pranašais. Jei staiga pamatote daug naujų plūduriukų – dešimtis ar šimtus – ir kartu šviesos blyksnius, ir dar prarandate dalį regos lauko – skubiai pas gydytoją.
– įspėja oftalmologė. Tinklainės atitrūkimas yra rimta būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos, nes gali sukelti nuolatinį regėjimo praradimą.
Taip pat skubiai konsultuotis su akių specialistu reikėtų, jei:
- Patyrėte akies traumą.
- Jaučiate stiprų skausmą akyje.
- Jūsų regėjimas pasikeitė per kelias valandas ar dienas.
Jei jūsų matomi plūduriukai yra stabilūs, jų skaičius ir forma nekinta ilgą laiką, tuomet nėra pagrindo nerimauti – tai tiesiog natūrali akies anatomijos dalis.
Gyventi be nerimo: suprasti ir priimti
Supratimas, kas iš tiesų yra tie plaukiojantys siūleliai, padeda atsikratyti nereikalingo nerimo. Šis dažnas reiškinys tėra fizika ir anatomija, o ne ligos požymis. Pasidalinimas šia informacija su artimaisiais gali padėti ir jiems nurimti, nes daugelis žmonių mato šiuos „plūduriukus“, tačiau bijo ar gėdijasi apie tai paklausti. Žinojimas, kad tai normalu, leidžia ramiau mėgautis pasauliu pro akis be baimės ir abejonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.