Ar dažnai griebiatės vitaminų ar maisto papildų, tikėdamiesi greitai pagerinti savo savijautą? Nors vitaminai yra gyvybiškai svarbūs, jų vartojimas aklai ar per didelėmis dozėmis gali ne tik nepadėti, bet ir rimtai pakenkti. Gydytojas gastroenterologas Giedrius Šimulionis griauna mitus ir atskleidžia, kas iš tiesų lemia gerą savijautą ir kodėl „daugiau“ ne visada reiškia „geriau“.
Sveikatos pagrindas – ne tabletės, o gyvensena
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Diagnostikos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis pabrėžia, kad pirmasis žingsnis geros savijautos link – visavertė mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis ir pozityvios mintys.
„To pakanka, kad žmogus, nesergantis lėtinėmis ligomis, būtų sveikas. Tad vitaminų ar maisto papildų jam net neprireiktų. Racionalu mitybą papildyti vitaminais tada, kai dėl ligos organizmas negali pasisavinti kai kurių medžiagų“, – atkreipia dėmesį gydytojas.
Kodėl tabletės neišspręs visų problemų?
Specialistas pastebi, kad žmonės dažnai klysta vertindami savo fizinę ir emocinę sveikatą. Neretai, susidūrus su slogia nuotaika, miego trūkumu ar stresu darbe bei namuose, skubama pirkti magnio ar kitų papildų, tikintis, kad tai išspręs visas bėdas.
„Svarbu suprasti, kad tabletės varginančių problemų neišspręs ir akimirksniu savijautos nepagerins“, – akcentuoja G. Šimulionis, perspėdamas apie pavojų bandant gydyti gyvenimo problemas medikamentais.
Racionalus vitaminų ir papildų pasirinkimas: būtina gydytojo konsultacija
Jei vis dėlto nusprendžiama vartoti vitaminus ar maisto papildus, gydytojas griežtai rekomenduoja nepasikliauti draugų, kaimynų rekomendacijomis ar internete rasta informacija. Tinkamiausią pasirinkimą turi lemti tikslingai atlikti kraujo tyrimai, parodysiantys, kokių medžiagų organizmui trūksta ir kokio kiekio, bei konsultacija su šeimos gydytoju.
Konsultacijos metu ypač svarbu gydytojui atvirai papasakoti, kokius vitaminus, mineralus ar maisto papildus pacientas jau vartoja.
„Reikia peržiūrėti visų vienu metu vartojamų vitaminų, mineralų, maisto papildų sudėtį ir suskaičiuoti jų kiekį.
Pasitaiko atvejų, kai to paties vitamino ar mineralo žmogus gauna iš kelių šaltinių ir taip gerokai viršija rekomenduojamą paros normą. Svarbu įvertinti ir jų sąveiką su kitais medikamentais“, – perspėja gydytojas.
Atsargiai su dozėmis: kas nutinka, kai „daugiau“ tampa „blogiau“?
Vartojant vitaminus, mineralus ar maisto papildus, taisyklė „daugiau – geriau“ negalioja. Pasak G. Šimulionio, žmogaus organizmas į gautų medžiagų perteklių reaguoja nemaloniais simptomais: pykinimu, vėmimu ar bendru silpnumu.
„Dažniausiai žmonės nesilaiko rekomendacijų, norėdami kuo greičiau pašalinti tam tikro mineralo ar vitamino trūkumą. Svarbu suprasti, kad atkurti balansą organizme galima tik nuosekliai ir reguliariai vartojant trūkstamų elementų rekomenduojamą paros dozę. Saujomis ryjant tabletes galima sau pakenkti“, – sako gydytojas.
Specifinės vitaminų perdozavimo grėsmės
Viršytos B grupės vitaminų dozės gali sukelti alergines reakcijas. Vitamino D perdozavimas gali pasireikšti troškuliu, dažnu šlapinimusi, bendru raumenų silpnumu. Kalio perdozavimas gali lemti širdies ritmo sutrikimus.
Ypač saikingai reikėtų vartoti riebaluose tirpstančius vitaminus, tokius kaip A, D, E ir K. Nepanaudotos jų atsargos kaupiasi kepenyse ir gali skatinti kepenų fibrozę, o tai – žingsnis kepenų cirozės link.
„Kenksmingas gali būti net ir kai kurių maisto produktų, pasižyminčių riebaluose tirpstančių vitaminų gausa, nesaikingas vartojimas. Pavyzdžiui, vienos pacientės oda buvo stipriai geltona. Atlikus tyrimus – fiksuoti ir pokyčiai kepenyse. Paaiškėjo, kad tai lėmė kasdienis morkų sulčių vartojimas dideliais kiekiais. Pacientei reikėjo tiesiog subalansuoti mitybą“, – prisimena G. Šimulionis, dar kartą akcentuodamas saiko svarbą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.