Valgymo sutrikimai dažnai lieka neatpažinti, o visuomenės spaudimas ir net geri ketinimai gali problemą tik pagilinti. Psichologė Aurelija Ananjevaitė atskleidžia, kaip formuojasi sutrikęs santykis su maistu ir kokie ženklai padeda jį atpažinti, pabrėždama, kad pagyros už numestus kilogramus dažnai lemia dar didesnes problemas.
Atpažinkite valgymo sutrikimus: ženklai ir elgesys
Sutrikusį santykį su maistu turintis žmogus nuolat domisi maisto sudėtimi, vengia valgyti viešai ar renkasi tik gėrimus be kalorijų. Tokie asmenys daug kalba apie maistą, detoksikacijos būdus, akcentuoja kūno trūkumus ir intensyviai sportuoja. Visi pokalbiai dažnai sukasi apie kūną, jo pokyčius, maistą ir sportą.
Fiziniai pokyčiai, pavyzdžiui, slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai, bei dažnas vaikščiojimas į tualetą taip pat signalizuoja apie problemą. Net nekalta pastaba: „Šiandien daug prisivalgiau – rytoj reikės gerai išjudėti“, – rodo sutrikusį santykį su maistu.
Valgymo sutrikimų plitimas ir šiuolaikinės priežastys
Nors anksčiau valgymo sutrikimai sieti su paaugliais, dabar jie vis dažniau paveikia ir vyresnio amžiaus žmones. Didelę įtaką tam turi dietų kultūra ir „sveiko gyvenimo būdo“ palaikymas, verčiantis jaustis kaltais dėl netobulumo. A. Ananjevaitė teigia: „Žmonės ima save riboti, skaičiuoti kalorijas – visą gyvenimą susitvarkyti norima tik pakeitus mitybą.“ Ji pabrėžia, kad mityba tėra dalis proceso; be psichologinės pagalbos nauda bus laikina. Problemas sunku atpažinti dėl dėmesio rezultatams, o ne priemonėms, bei visuomenės įpročio komentuoti kūno pokyčius.
Vaikų valgymo sutrikimai: tėvų vaidmuo ir perspėjantys ženklai
Vaikų valgymo sutrikimai dažnai kyla iš tėvų nesveiko santykio su maistu. Iki 14 metų juos pastebėti lengviau: vaikai atsisako valgyti tam tikrus produktus, persivalgo, jų svoris kinta. Paslėptos maisto pakuotės ar nuolatinės kalbos apie maistą taip pat yra ženklai.
Tėvams patariama įsiklausyti į vaikų poreikius ir pasitikėti jų kūno siunčiamais signalais, kad padėtų atsispirti žiniasklaidos standartams.
Pagalbos paieškos ir mažiau žinomi sutrikimai
Svarbu norėti pagalbos, kuri yra investicija į save, o ne silpnumo ženklas. Lietuvoje galima gauti nemokamą psichologinę pagalbą Valgymo sutrikimų centre, per projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai“, psichikos sveikatos centruose ar poliklinikose (įskaitant dešimt nemokamų konsultacijų).
Be anoreksijos ir bulimijos, dažnėja ir:
- Ortoreksija: „Sveikos mitybos kultas“, kai griežtas maitinimosi planas sukelia kaltę už nukrypimus ir norą mokyti kitus.
- Bikoreksija: Troškimas turėti itin raumeningą kūną, dominuojant baltyminiam maistui ir griežtam režimui, sukeliančiam stresą.
Svarbu priimti, kad esame skirtingi ir unikalūs, nepaisant visuomenės kūno standartų spaudimo.
Kenksmingi komentarai ir empatijos svarba
Psichologė mini žeidžiančius komentarus: „Nevalgyk vakare“ ar „Su tavimi viskas labai gerai, galėtum dar daugiau valgyti“, atspindinčius visuomenės nesupratimą ir kišimąsi. Mitybos įpročiai klaidingai siejami su valia, nors žmonės su valgymo sutrikimais dažnai yra labai valingi. Pastebėjus sutrikimų ženklus, patariama parodyti rūpestį ir pasidalinti pastebėjimais, nesakant, kad tai „valgymo sutrikimas“. Svarbiausia – parodyti, kad žmogus yra matomas ir svarbus.
Grožinė literatūra – kelias į savęs pažinimą?
A. Ananjevaitė kritiškai vertina saviugdos knygų perteklių, siūlydama rinktis grožinę literatūrą, ypač klasiką, kurioje „yra daug daugiau išminties“. Grožiniai kūriniai skatina dvasinį pokytį ir padeda išgirsti vidinį balsą. Svarbu viską kvestionuoti ir klausti: „Ar tai tinka man?“ Tarp rekomenduojamų kūrinių – Susie Orbach, Morgan Scott Peck, Lauros Groff, Yves Dalpé ir David Hawkins knygos, padedančios susivokti emociniame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.