Po ilgos darbo dienos jaučiate akių perštėjimą, sausumą ar net galvos skausmą? Dažnai manome, kad tai tiesiog nuovargis, tačiau specialistai vieningai tvirtina – didžiulę įtaką mūsų akių savijautai ir bendrai sveikatai turi tinkamas apšvietimas. Net ir taupydami energiją, galime tai daryti atsakingai ir protingai, nepažeisdami savo komforto ir regėjimo.
Kodėl tinkamas apšvietimas yra gyvybiškai svarbus?
Pasak akių klinikos „Lirema“ optometrininkės I. Vinickienės, tinkamas apšvietimas yra ne tik komforto, bet ir sveikatos garantas tiek namuose, tiek darbo aplinkoje. Darbo vietos apšvietimą reglamentuoja higienos normos, nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad geras apšvietimas apsaugo nuo klaidų ir nelaimingų atsitikimų, suteikia energijos ir gali padidinti darbo našumą net iki 15 procentų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į namų apšvietimą, jei daug dirbama nuotoliu.
Ekspertai skaičiuoja, kad darbo vietoje apšvietimo stiprumas turėtų siekti apie 700 liumenų. Šis rodiklis matuoja žmogaus akiai matomą šviesos srautą. Natūralu, kad skaitant, dirbant su įrankiais ar įrengimais, apšvietimas turi būti intensyvesnis nei, pavyzdžiui, valgant ar ilsinantis, kuomet pakanka ir 200 liumenų.
Namuose įrengiant apšvietimą, svarbi ir spalvų temperatūra, matuojama kelvinais (K). Kuo didesnis kelvinų skaičius, tuo šaltesnė šviesa. Dažniausiai rekomenduojama rinktis 2700K–3000K šiltai baltą šviesą arba 3500–4500K dienos šviesos spalvos lemputes.
Apšvietimo įtaka jūsų savijautai ir sveikatai
„Geras apšvietimas reiškia pakankamą apšvietimą, kad žmonės galėtų aiškiai matyti dokumentus, bet taip pat jų neakintų per didelis kiekis šviesos“, – teigia I. Vinickienė. Gera vizualinė aplinka apima pakankamą šviesos kiekį iš tinkamos krypties, šešėlių nebuvimą, gerą užduoties ir fono kontrastą bei saulės ir dirbtinės šviesos šaltinių balansą.
Ilgą laiką esant prastam apšvietimui, tokios sąlygos gali neigiamai paveikti ne tik regėjimo sistemą, bet ir lemti somatinius susirgimus.
Nuolatiniai galvos skausmai, migrena, kaklo ir pečių srities sustingimas – tai gali būti prasto apšvietimo pasekmės. Dažnas net nesusimąsto, kad netinkamas apšvietimas gali prisidėti prie ydingos laikysenos, kuri ilgainiui veda pas gydytojus.
Daugelis Lietuvos gyventojų ir įstaigų vis dar naudoja fluorescencinį apšvietimą dideliems plotams. Deja, vadinamosios „dienos šviesos lempos“ dažnai mirkčioja ir pasižymi kintančiu šviesos srautu, kenkdamos akims. Senosios kaitrinės lemputės taip pat nėra optimalus pasirinkimas dėl mažesnio ryškumo. I. Vinickienė pabrėžia, kad modernios LED lemputės yra geriausias sprendimas – jos užtikrina reikiamą šviesos srautą, yra energetiškai efektyvios ir mažiausiai kenkia akims.
„Ignitis grupės“ atstovė Asta Vaitulevičė antrina, kad LED lemputės suteikia ne tik geresnės kokybės apšvietimą, bet ir tarnauja ilgiau bei padeda efektyviai naudoti elektros energiją. „Senovines fluorescencines ar kaitrines lemputes pakeitus moderniomis LED technologijos lemputėmis, elektros išlaidas apšvietimui galite sumažinti 50–90 procentų. Pavyzdžiui, tradicinę 60 vatų lemputę pakeitus 10 vatų LED, per metus elektros sąskaitą galima sumažinti net iki 15 eurų. Nors LED lemputės ir atrodo brangesnės, jų ilgaamžiškumas leidžia ilguoju laikotarpiu sutaupyti dar daugiau ir tuo pačiu išsaugoti geresnę akių sveikatą“, – teigia A. Vaitulevičė.
Išsamūs patarimai, kaip išsaugoti akių sveikatą
Tinkamas apšvietimas
Kruopščiai išanalizuokite savo darbo vietos apšvietimą. Ar tai dienos šviesa, dirbtinis apšvietimas, ar jų derinys? Kokiu paros metu reikalingas dirbtinis apšvietimas? Ar jau pakeitėte senas lemputes į LED? Įvertinkite apšvietimo stiprumą, galingumą, kontrastą. Patikrinkite, ar darbo vieta gerai apšviesta, ar nėra akinimo ir atspindžių, verčiančių akis įsitempti. Ar turite taškinį apšvietimą (pvz., stalo lempą)? Kaip šviesa krenta ant ekrano ir paviršių? Jei apšvietimas netenkina, keiskite jį nedelsiant.
Pertraukos būtinos
Aktyviai dirbant akimis, specialistai rekomenduoja daryti 5–10 minučių pertraukėles bent kas valandą. Atsitraukite nuo darbo vietos, kompiuterio ar įrenginių – nueikite išgerti kavos, vandens, pasivaikščiokite. Tai padės atsipalaiduoti ir pailsėti akių raumenynui.
Akių mankšta
Akių raumenys įsitempia, kai žiūrite į daiktą iš arti, ir atsipalaiduoja, kai žvilgsnis nukreiptas į tolį. Išbandykite šį pratimą: 5–10 sekundžių žiūrėkite į daiktą 30 cm atstumu, o tada staigiai perkelkite žvilgsnį į tolį. Pakartokite pratimą, paeiliui žiūrėdami vis į kitą pusę. Pavartykite akių obuolius, užsimerkite ir atsipalaiduokite.
Dienos režimas
Fiksuokite, kiek valandų per parą dirbate įtempę akis: prie kompiuterio, planšetės, mobiliojo telefono, remontuodami įrengimus, vairuodami ar žiūrėdami televizorių. Išsikelkite sau užduotį kuo daugiau laiko praleisti lauke, žiūrint į tolį. Užsibrėžkite tikslą daugiau sportuoti ar pasivaikščioti – už tai padėkos ne tik akys, bet ir visas kūnas.
Subalansuota mityba
Rinkitės maistą, kuriame gausu vitaminų C, E ir A. Vitaminas C yra galingas antioksidantas, padedantis išsaugoti regėjimą, jo gausu mėlynėse, citrusiniuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, greipfrutuose). Vitamino E rasite salotose, morkose, kopūstuose, petražolėse, ruginiuose ar kvietiniuose gaminiuose, augaliniuose aliejuose, žirniuose, pupose, sorose. Pagrindiniai vitamino A šaltiniai – žuvis, žuvų taukai, sviestas, kepenėlės. Skatiname rinktis lietuviškus maisto produktus, tokius kaip uogos ir daržovės! Esant sausų akių sindromui, naudingi preparatai su „Omega 3“ riebalų rūgštimis, cinku, selenu, variu bei manganu.
Optometrininkė I. Vinickienė ir „Ignitis grupės“ atstovė A. Vaitulevičė pabrėžia, kad daugelio akių problemų ir su jomis susijusių sveikatos sutrikimų galima išvengti, jei tik sąmoningiau rūpinsimės tinkamu apšvietimu ir savo regėjimu. Atsakingas energijos vartojimas reiškia ne atsisakymą, o protingą naudojimą tiek, kiek reikia, ir palankiausiu metu, o tai neabejotinai prisideda prie geresnės akių sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.