Neretai vaistinės lentynoje greta atsiduria identiškos sudėties vaistai, tačiau jų kainos skiriasi kone dvigubai. Daugelis pirkėjų vis dar vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, kad brangesnė prekė yra kokybiškesnė. Tačiau vaistininkai vieningai ragina atsikratyti šio mąstymo ir sako, kad žinant kainodaros principus, galima ne tik sutaupyti, bet ir išsirinkti lygiavertį medikamentą.
Kodėl vaistų kainos skiriasi?
Vaistų kainodara iš esmės panaši į kitų prekių rinką: kainą lemia gamintojo deklaruota kaina konkrečiai šaliai, antkainis ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau esminį skirtumą, pasak vaistininko R. Blyno, lemia tai, ar vaistas yra originalus, ar generinis.
„Vaistą išradęs gamintojas investuoja daug lėšų ir laiko. Jis turi atrasti efektyvią vaisto formulę, kuri pasižymi tik nedideliais šalutiniais poveikiais. Šiam tikslui prireikia susintetinti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius molekulių“, – pasakoja R. Blynas. Kitame žingsnyje vaistų kūrėjai atrenka daugiausiai žadančias formules, atlieka klinikinius tyrimus, ieško geriausio varianto, kuris garantuoja geriausią veikimą ir mažiausius šalutinius poveikius.
„Tai gali užtrukti ir 10 metų, reikalauja didelių lėšų“, – pabrėžia vaistininkas. Jis priduria, kad finansų reikalauja ne tik vaisto sukūrimas, bet ir jo reklama, žinių apie naują medikamentą paskleidimas.
„Natūralu, kad gamintojas nori atgauti tai, ką investavo į vaisto kūrimą“, – pastebi R. Blynas.
Patento reikšmė ir generinių vaistų atsiradimas
Kai naujas vaistas sukurtas, registruojamas patentas. Pirmuosius 10 metų naujos formulės vaistą gaminti gali tik jį išradusi bendrovė. Konkurencijos nėra, tad vaisto kaina būna aukštesnė.
„Suteikiamos išskirtinės teisės. Įsivaizduokite, jei naujų vaistų kūrimas būtų nuostolingas, kas tuo užsiimtų?“ – paaiškina R. Blynas.
Pasibaigus patentui, kiti gamintojai gali pasinaudoti ankstesniu įdirbiu, panaudoti sukurtą vaisto molekulę. Tuomet nebereikia iš naujo vykdyti klinikinių tyrimų, nes vaisto savybės bus panašios į originalaus.
„Tokiu atveju gamybos kaštai ženkliai mažesni. Gamintojas vaistą gali parduoti ženkliai pigiau“, – teigia vaistininkas. Kai pasirodo generiniai vaistai, atpinga ir originalusis, bet dažniausiai jo kaina išlieka kiek didesnė.
Pigesnis vaistas – lygiavertė kokybė?
Vaistininkas R. Blynas sako, kad lietuvių požiūriui į prekę įtakos turi ir jos kaina, nors klaidinga manyti, kad brangesnis produktas visada bus kokybiškesnis. Tačiau vertinti vaistų kokybę, remiantis kaina, nebūtų teisinga.
Pasak vaistininko, paprastos vartojimo formos (tabletės, piliulės) generiniai vaistai nuo originaliųjų mažai kuo skirsis. „Tuomet rinktis brangesnį, turbūt, nėra didelės naudos“, – pataria vaistininkas.
Tačiau, jei vaistas perkamas gydyti lėtinėms ligoms, anot R. Blyno, jo veikimo pradžia ir trukmė gali skirtis. Nežymios įtakos vaisto poveikiui gali turėti gamybos technologija, jo sudedamųjų medžiagų išsidėstymas tabletėje.
Jis pastebi, jog pirkėjai teiraujasi pigesnių alternatyvų. Vaistų nuo pagrindinių ligų – padidėjusio kraujospūdžio, širdies, diabeto – pasirinkimas yra didelis, dauguma jų yra valstybės kompensuojami.
„Žmonės tikrai klausia. Įsivaizdavimas, kad brangesnė prekė yra būtinai geresnė, po truputį pasitraukia. Pirkėjai vis geriau supranta, jog gali sutaupyti ir gauti tą patį efektą“, – sako R. Blynas.
Nereikia pamiršti, kad tik visus reikalavimus atitikęs, saugus ir veiksmingas medikamentas atsiduria vaistinių lentynose, akcentuoja R. Blynas. Būdami informuoti apie vaistų kainodaros principus ir generinių vaistų pranašumus, galite drąsiai rinktis pigesnes alternatyvas ir efektyviai valdyti savo išlaidas, neaukojant gydymo kokybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.