Paslaptingos COVID-19 pasekmės širdies raumeniui
Prieš du dešimtmečius Lietuvoje pradėti taikyti pažangūs radiologiniai širdies tyrimai šiandien leidžia tiksliai nustatyti net mažiausius širdies pažeidimus. Šiuolaikinės technologijos suteikia medikams galimybę ne tik vizualiai vertinti širdies būklę, bet ir apskaičiuoti ląstelinio tūrio pokyčius, o tai itin svarbu tiriant koronaviruso sukeltus padarinius.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas radiologas Darius Palionis pabrėžia, kad COVID-19 infekcija atvėrė naują mokslinių tyrimų kryptį. Profesorė Nomeda Valevičienė pastebi, kad persirgę žmonės dažnai jaučia skausmą širdies plote, tačiau įprasta echoskopija pokyčių nerodo. Tik atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) medikai nustato miokarditą – širdies raumens uždegimą, kuriam būtinas specifinis gydymas.
Negrįžtami randai ir staigios mirties pavojus
Gydytojai įspėja, kad nors dauguma širdies uždegimo atvejų išgydomi, daliai pacientų net praėjus pusei metų po ligos išlieka liekamųjų reiškinių. „Deja, daliai ligonių, įskaitant COVID-19 atvejus, atlikus tyrimą praėjus 6 mėnesiams po pirminio susirgimo, randame liekamuosius pakitimus. Jie yra praktiškai negrįžtami, maži randai širdyje, kurie liks visam gyvenimui. Tie randai trukdys aplinkiniams audiniams, gali sukelti sveikų audinių uždegimus, elektrinius pokyčius, išprovokuoti aritmijas“, – teigia D. Palionis.
Šie pažeidimai gali reikšmingai padidinti staigių širdies sutrikimų riziką. Gydytojai primena, kad esant staigiam negalavimui ar sąmonės netekimui, greta skubios pagalbos iškvietimo svarbu panaudoti ir viešose vietose esančius defibriliatorius, nes viena dažniausių alpimo priežasčių yra būtent širdies ritmo sutrikimai.
Magnetinis rezonansas – šiuolaikinės kardiologijos „aukso standartas“
Magnetinio rezonanso tyrimas tapo nepakeičiamu metodu diagnozuojant kardiopatiją, išeminę širdies ligą ar įgimtas ydas. Tai procesas, reikalaujantis kantrybės – tyrimas gali trukti iki valandos, o pacientas privalo tiksliai vykdyti gydytojų nurodymus dėl kvėpavimo. Siekiant maksimalaus tikslumo, naudojamos kontrastinės medžiagos, kurios leidžia pamatyti net judančius širdies kamerų vaizdus.
Nors procedūra pasižymi dideliu triukšmu, siekiančiu iki 100 decibelų, pacientams suteikiamos apsauginės ausinės, o šiuolaikinė įranga užtikrina, kad net ir nedideli paciento krūptelėjimai nepablogins gaunamų rezultatų kokybės. Tai leidžia medikams iš vieno tyrimo gauti iki 3 tūkst. vaizdų ir itin tiksliai įvertinti širdies funkcinę būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.