Gydytojas Gediminas Rauba, ilgametę patirtį turintis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas, pabrėžia, kad daug moterų į konsultacijas ateina skųsdamosi įvairiomis fizinėmis ir estetinėmis problemomis, kurios iš tiesų veikia jų sveikatą. Nors dažnai pacientės stengiasi įtikinti operacijos būtinumu, gydytojas teigia, kad puikiai supranta jų rūpesčius ir visada siekia padėti.
Pasak G. Raubos, Lietuvoje pamažu keičiasi visuomenės požiūris į plastinę chirurgiją – vis daugiau žmonių suvokia, kad ji ne tik gražina, bet ir sprendžia svarbias sveikatos problemas, gerindama gyvenimo kokybę.
Krūtų mažinimas: atgaiva stuburui ir savijautai
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. Rauba prisimena, kaip XX amžiaus pabaigoje, išvykęs į JAV, sužinojo apie ten itin populiarias krūtų mažinimo operacijas. Šiandien ir Lietuvoje pastebima, kad vis daugiau moterų ryžtasi šiai procedūrai. Per didelės krūtys ne tik sukelia psichologinį diskomfortą ir apsunkina aprangos pasirinkimą, bet ir turi rimtą neigiamą poveikį fizinei sveikatai. Didelis krūtų svoris apkrauna stuburą ir kaklo sritį, sukeldamas skausmą, blogina laikyseną, apsunkina fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, sportavimą ar bėgiojimą, bei gali sukelti odos sušutimus po krūtimis.
Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą ir trunka apie tris valandas. Jos metu pašalinamas riebalinių audinių perteklius, o prireikus, krūtis pakeliama, ypač vyresnio amžiaus pacientėms, išlaikant estetinį vaizdą. Po procedūros maždaug mėnesį būtina nešioti specialią, krūtis prilaikančią liemenėlę. Į darbinę veiklą galima grįžti po poros savaičių, o aktyvesniu sportu užsiimti – praėjus dviem mėnesiams.
Gydytojas G. Rauba nuramina jaunas pacientes, dvejojančias dėl galimybės žindyti po operacijos: „Amžiaus iki kurio nerekomenduojama daryti krūtų mažinimo operacijos – nėra. Pavyzdžiui, esame operavę abiturientę, turėjusią gigantines krūtis.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai jaunos pacientės dvejoja dėl operacijos – ateityje planuoja pastoti ir nėra tikros, ar galės vaikelį maitinti krūtimi. Noriu jas nuraminti, nes operacijos metu perkeliamas visas areolos kompleksas (spenelis, pieno liaukos ir kt.), jis išlieka funkcionalus. Tad po tokio tipo krūtų mažinimo operacijos moteris gali kūdikį maitinti krūtimi.“
Užkritę akių vokai: kai grožis susilieja su regėjimu
Dermatochalazė, arba užkritę viršutiniai akių vokai, yra aktuali estetinė ir sveikatos problema, kuri dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje dėl natūralaus senėjimo proceso – silpnėja raumenys, mažėja odos elastingumas. Tam įtakos gali turėti ir paveldimumas, stresas ar traumos.
„Viena vertus, tai yra estetinė problema, kita vertus – užkritę vokai prastina regėjimą, riboja akiratį, trukdo vairuoti, dirbti kompiuteriu ar žiūrėti televizorių. Dėl apriboto matymo gali kamuoti galvos skausmai. Taip pat akys ašaroja, gali būti sunku mirksėti, akių vokų oda būna drėgna, todėl klostėse gali atsirasti infekcija. Šios problemos išsprendžiamos sumažinant odos perteklių ir pakeliant voką. Įdomu tai, kad nors problema būdinga tiek vyrams, tiek moterims, profesionalios pagalbos dėl užkritusių akių vokų dažniausiai kreipiasi pastarosios – apie 90 proc.“, – teigia gydytojas G. Rauba.
Akių vokų plastinė operacija atliekama su vietine nejautra ir trunka iki vienos valandos. Po jos ant akių dedamas vėsinantis kompresas, o skausmas malšinamas vaistais. Pacientė tą pačią dieną gali grįžti namo, siūlai pašalinami po savaitės. Visas gijimo procesas trunka apie tris savaites, per kurias rekomenduojama laikytis tausojančio režimo.
Pilvo raumenų diastazė: atgal į formą po gimdymo
Pilvo raumenų diastazė, tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimas, yra dažna fizinė ir estetinė problema, su kuria susiduria moterys po gimdymo arba numetusios daug svorio. Nors paskutinįjį nėštumo trimestrą raumenys prasiskiria beveik visoms, daliai moterų jie nebegrįžta į buvusią padėtį net ir praėjus metams. Dėl to pilvas gali atrodyti lyg besilaukiančios moters, o sportas ar korseto nešiojimas retai duoda žymesnių rezultatų. Efektyviausiai ši problema sprendžiama plastinės chirurgijos būdu.
Gydytojas G. Rauba pabrėžia ne tik estetinius (nudribęs pilvas, odos klostės, matoma raumenų prasiskyrimo linija), bet ir sveikatos aspektus: „Kalbant apie sveikatos problemas, pilvo raumenų diastazė gali būti susijusi su iššutimais, nugaros skausmu, raumenų silpnumu, netaisyklinga laikysena. Kartais pasireiškia šlapimo nelaikymas, išvaržos. Taip pat suprastėja lytinis gyvenimas, moteris patiria ir psichologinį diskomfortą.“ Abdominoplastikos metu susiuvami prasiskyrę raumenys ir, esant poreikiui, pašalinamas odos bei minkštųjų audinių perteklius.
Operacija trunka apie tris valandas, po jos hospitalizacija trumpa. Mėnesį laiko reikia nešioti korsetą ir palaipsniui grįžti prie fizinio aktyvumo. Gydytojas Gediminas Rauba pataria, kad tikslią diagnozę gali nustatyti tik specialistas, o patikrinimą rekomenduojama atlikti praėjus maždaug dviem mėnesiams po gimdymo. Diastazę galima gydyti chirurginiu būdu net ir praėjus daugeliui metų po prasiskyrimo: „Kęsti fizinio ir psichologinio diskomforto nereikia tiek diastazės, tiek kitais atvejais – verčiau pasikonsultuokite su gydytoju ir gaukite profesionalią pagalbą.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.