66-erių metų vyras, žinomas kaip „Vilties miesto“ pacientas, gali nustoti vartoti vaistus nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) – ligos, su kuria jis gyveno daugiau nei tris dešimtmečius. Pasiekimas, kurio nesitikėjo net medikai, suteikia vilties milijonams visame pasaulyje. Pacientas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pareiškė esantis „nepaprastai dėkingas“, kad viruso jo organizme nebegalima rasti.
Vyrui ŽIV buvo diagnozuotas dar 1988 metais, kai daug jo draugų mirė nuo šios ligos, dar prieš atsirandant antiretrovirusiniams vaistams, kurie vėliau leido užsikrėtusiems žmonėms gyventi beveik normalų gyvenimą. „Kai 1988 metais man buvo diagnozuotas ŽIV, maniau, kad tai mirties nuosprendis, – pranešime cituojamas „Vilties miesto“ pacientas. – Niekada nemaniau, kad sulauksiu dienos, kai nebeturėsiu ŽIV.“
Netikėtas išgijimas: leukemijos gydymas tapo raktu į laisvę nuo ŽIV
Tačiau stulbinantį pasveikimą lėmė ne vaistai nuo ŽIV, o leukemijos, kuri vyrui diagnozuota prieš trejus metus, gydymas. Medikai nusprendė, kad jam reikalinga kaulų čiulpų transplantacija, siekiant pakeisti vėžines kraujo ląsteles. Atsitiktinumo dėka, donoras buvo atsparus ŽIV.
Žmogaus imunodeficito virusas patenka į baltuosius kraujo kūnelius pasinaudojęs mikroskopine anga – baltymu, vadinamu CCR5. Tačiau kai kurie žmonės, įskaitant kaulų čiulpų donorą, turi CCR5 mutacijas, kurios natūraliai apsaugo nuo ŽIV. Būtent ši aplinkybė ir lėmė paciento išgijimą. Po transplantacijos „Vilties miesto“ pacientas yra įdėmiai stebimas, ir jau 17 mėnesių ŽIV viruso medikams jo organizme aptikti nepavyksta.
Pasaulinė viltis ir mokslo „Šventasis Gralis“
„Mums buvo malonu pranešti, kad ŽIV atsitraukė ir pacientui nebereikia gydytis antiretrovirusiniais vaistais, kurie jam buvo reikalingi daugiau nei 30 metų“, – sakė Vilties miesto infekcinių ligų gydytoja Jana Dickter. Tai nėra pirmasis toks atvejis – 2011 metais Timothy Ray Brownas, pramintas Berlyno pacientu, tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, išgydytu nuo ŽIV. Per pastaruosius metus pranešta apie dar tris panašius atvejus.
Vis dėlto, „Vilties miesto“ pacientas yra vyriausias tokiu būdu gydytas asmuo ir ilgiausiai gyvenęs su ŽIV diagnoze.
Nors pasiekimas yra milžiniškas, kaulų čiulpų transplantacijos nėra panacėja kovoje prieš ŽIV infekciją, su kuria šiuo metu gyvena apie 38 milijonai žmonių. „Tai sudėtinga procedūra, turinti stiprų galimą šalutinį poveikį. Taigi, daugumai ŽIV užsikrėtusių žmonių tai tikrai nėra tinkamas pasirinkimas“, – pabrėžė J. Dickter.
Nepaisant transplantacijos apribojimų, mokslininkai intensyviai koncentruojasi į CCR5 geną. Genų terapija, kuri modifikuotų šį geną, laikoma galimu perspektyviu gydymo būdu ateityje. Apie „Vilties miesto“ paciento atvejį buvo pranešta „Aids 2022“ konferencijoje Monrealyje, Kanadoje.
Tarptautinės AIDS draugijos prezidentė profesorė Sharon Lewin apibendrino mokslo bendruomenės jausmus: „Gydymas išlieka Šventuoju Graliu ŽIV tyrimuose.“ Ji pridūrė, kad šie sėkmingi atvejai „teikia viltį ŽIV užsikrėtusiems žmonėms ir įkvepia mokslo bendruomenę“ ieškoti universalesnių sprendimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.