Pavasaris – puikus metas įvertinti savo sveikatos būklę. Šeimos gydytojas Mantvydas Janavičius išskiria penkis svarbiausius laboratorinius tyrimus, kurie padeda nustatyti dažniausias savijautos pablogėjimo priežastis ir padeda susigrąžinti gerą savijautą.
Bendras kraujo tyrimas: išsamus organizmo būklės įvertinimas
Po žiemos, prasidėjus pavasariui, verta atlikti bendrą kraujo tyrimą. Jis padeda įvertinti uždegimo požymius, galimą mažakraujystę, vitaminų ar mikroelementų trūkumą. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir šviežių produktų trūkumas šaltuoju metu laiku išsekina organizmo atsargas. Jaučiant nuovargį, rekomenduojama papildomai atlikti feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties (B9) tyrimus.
„Geležies stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu ir sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija. Vėliau gali atsirasti raumenų ar krūtinės skausmas, sausėti oda, lūžinėti nagai, slinkti plaukai. B grupės vitaminų trūkumas taip pat sukelia nuovargį, virškinimo sutrikimus, apetito stoką. Ilgainiui gali susiformuoti burnos gleivinės opelės, pablogėti atmintis. Tuo metu vitamino B12 stoka gali pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti koordinaciją ar paūminti psichologines problemas“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Vitaminas D: nevertėtų pasikliauti vien simptomais
Po žiemos būtina pasitikrinti vitamino D lygį. Šaltuoju metų laiku per odą pasigaminti pakankamo jo kiekio beveik neįmanoma, todėl organizme sukauptos atsargos natūraliai mažėja. Stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu, mieguistumu, lėtiniais raumenų ar sąnarių skausmais. Ilgainiui tai silpnina raumenis, retėja kaulai, didėja kritimų, lūžių rizika ir siejama su padidėjusiu kraujospūdžiu bei kitų ligų vystymusi.
„Norint tiksliai nustatyti, ar organizmui trūksta vitamino D, nevertėtų pasikliauti vien simptomais. Vartojant jį neatlikus laboratorinio tyrimo, kyla rizika vitamino perdozuoti. Per didelė koncentracija gali sukelti pykinimą, vėmimą, apetito sumažėjimą, vidurių užkietėjimą ar svorio kritimą.
Itin aukštas vitamino D kiekis gali pažeisti inkstus ar sutrikdyti širdies ritmą“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Vitamino D atsargos organizme paprastai atkuriamos per 8–12 savaičių. Praėjus šiam laikotarpiui, tyrimą vertėtų pakartoti.
Lipidograma – tyrimas širdies ligų rizikai įvertinti
Po žiemos svarbu įvertinti cholesterolio rodiklius. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir riebesnis maistas šaltuoju metų laiku gali padidinti cholesterolio kiekį. Lipidograma yra išsamus kraujo tyrimas, padedantis nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius dar iki pasireiškiant simptomams.
„Padidėjusi cholesterolio koncentracija pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui gali atsirasti gelsvų iškilimų odoje ar akių vokuose. Itin aukštas cholesterolio kiekis gali suformuoti pilkšvus žiedus ragenos pakraštyje. Vis dėlto ryškiausi požymiai pasireiškia tuomet, kai kraujagyslėse jau būna susiformavę ateroskleroziniai pakitimai – atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija“, – sako M.Janavičius.
Anksti nustačius cholesterolio pokyčius, galima sulėtinti ar net sustabdyti ligų progresavimą, dažnu atveju pakanka koreguoti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą.
TTH – vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių
Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) tyrimas yra svarbus, ypač po žiemos, kai jo koncentracija kraujyje šiauriniame pusrutulyje linkusi didėti. Sezoniniai svyravimai gali išryškinti skydliaukės ligų simptomus, todėl kartais reikia koreguoti gydymą.
„Skydliaukės ligos neprasideda staiga. Kurį laiką organizmas prisitaiko prie hormonų pokyčių, todėl žmogus gali nieko nejausti. Tik vėliau atsiranda nuovargis, slenka plaukai, sausėja oda, vargina raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui didėja svoris, prastėja nuotaika, lėtėja pulsas, moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas ar sumažėti vaisingumas. Nors skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi moterims, jie pasitaiko ir vyrams. Jiems mažėja raumenų masė, lytinis potraukis, gali atsirasti erekcijos sutrikimų, pasireikšti nevaisingumas“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Anksti nustačius TTH pokyčius galima laiku diagnozuoti skydliaukės ligą ir pradėti gydymą, išvengiant rimtų komplikacijų, tokių kaip svorio didėjimas, atsparumas insulinui, diabeto ar širdies ligų rizika.
Kreatinininas – esminis inkstų funkcionavimo rodiklis
Kreatinino koncentracijos tyrimas kraujyje po žiemos yra labai svarbus, nes jis padeda įvertinti inkstų funkciją ir anksti pastebėti galimus pažeidimus.
„Po žiemos inkstų rodikliai gali pakisti dėl sumažėjusio skysčių vartojimo ir mažesnio fizinio aktyvumo. Mažesnis suvartojamo vandens kiekis gali lemti didesnę kreatinino koncentraciją kraujyje ir prastesnius inkstų filtracijos rodiklius. Ankstyvose inkstų veiklos sutrikimo stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau laikui bėgant gali atsirasti kojų ar veido tinimai, nuovargis, dusulys, galvos skausmai, odos niežulys. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir erekcijos sutrikimai“, – pasakoja šeimos gydytojas M.Janavičius.
Inkstų funkciją ypač svarbu stebėti vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat intensyviai sportuojantiems. Anksti nustačius inkstų sutrikimus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.