Miestų tarša ir jos įtaka gyventojų sveikatai tampa vis aktualesne problema. Kietosios dalelės, sklindančios ore, gali sukelti ne tik laikiną diskomfortą, bet ir ilgalaikes, rimtas sveikatos problemas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos profesorius, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila pabrėžia, kad nors evoliuciškai mūsų plaučiai ir kvėpavimo takai yra prisitaikę atlaikyti aplinkos poveikį, esant didelei dulkių koncentracijai ir ilgesniam buvimui tokioje aplinkoje, natūralios apsaugos gali nepakakti.
Klastingas pavojus: kietųjų dalelių grėsmė sveikatai
Nors gatvėse nusėdančios smulkios dulkės dažniausiai tik sudirgina kvėpavimo takus, kur kas didesnį pavojų kelia kietosios dalelės, kurias į aplinką išmeta automobiliai ir pramonės įmonės. Šios dalelės, ypač esant sausam orui be vėjo ir lietaus, gali sukelti rimtus padarinius. Profesorius E. Danila įspėja apie grėsmę:
„Evoliuciškai plaučiai turi suformavę gynybinių mechanizmų, kurie tas dulkeles išneša į išorę, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Didelę įtaką sveikatai daro kietosios dalelės, kurios nusėda gatvėse esant sausam orui be vėjo ir lietaus – jos gali sukelti ne tik plaučių, bet ir kitų organų vėžį. Įkvepiamas deguonis patenka į kraują, jeigu tos dalelės prasiskverbia į kraujotaką ir kitus organus, gali sukelti uždegiminius procesus.“
Šios smulkios, plika akimi sunkiai matomos dalelės, patekusios į organizmą, gali sukelti lėtinius uždegiminius procesus, kurie ilgainiui didina onkologinių ligų, ypač plaučių vėžio, riziką.
Pulmonologo patarimai: kaip apsisaugoti nuo klastingo pavojaus?
Nors miestų gatvių ir šaligatvių priežiūra yra esminė apsauga nuo dulkių, ir gyventojams nereikia imtis ypatingų papildomų priemonių, profesorius E. Danila pataria vengti intensyvaus buvimo lauke, kai kietųjų dalelių koncentracija ore yra padidėjusi.
Svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo būdą:
„Kai yra daug kelio dulkių, ypatingai saugotis nereikia, tačiau reikėtų vengti intensyvaus kalbėjimo ar fizinės veiklos. Įprastai žmogus kvėpuoja nosimi, kuri gali apsisaugoti nuo daugelio dalelių, tačiau kalbant ar sportuojant žmogus nevalingai įkvepia ir pro burną – tuomet visų apsauginių barjerų, esančių nosyje, nebelieka. Tokiu atveju tikimybė, kad bus įkvėpta kenksmingų dalelių, yra kur kas didesnė.“
Todėl, esant didesnei oro taršai, rekomenduojama riboti sunkius fizinius krūvius ir daugiau dėmesio skirti kvėpavimui per nosį.
Švaresnis oras mieste: gatvių ir šaligatvių priežiūros svarba
Gaivesnį ir sveikesnį orą miestuose užtikrina reguliarus gatvių ir šaligatvių plovimas bei nešvarumų pašalinimas specialiais vakuuminiais automobiliais. Vasarą miestų gatvėse ir ant šaligatvių besikaupiantys nešvarumai, dulkės ir kietosios dalelės nuolat pakeliamos pralekiančių automobilių srauto. Šie teršalai nusėda visur – ant pastatų, langų, transporto priemonių ir, deja, patenka į mūsų kvėpavimo takus.
Teritorijų priežiūros verslo specialistė Diana Lubė teigia, kad miesto gatves valantys vakuuminiai automobiliai ne tik surenka dulkes nuo kelio dangos, bet ir drėkina paviršius, taip reikšmingai sumažindami nešvarumų sklidimą. „Efektyviausiai nešvarumai ir kietosios dalelės pašalinamos tada, kai plaunamos ne tik gatvės, tačiau ir šaligatviai, todėl visada rekomenduojame nepamiršti pasirūpinti ir pėsčiųjų takais,“ – pabrėžia D. Lubė.
Priklausomai nuo oro sąlygų, aplinkos reljefo ir dulkėtumo, kiekvienai dangai parenkamas tinkamas valymo periodiškumas. Jei šalia vyksta statybos darbai, rekomenduojama gatves ir šaligatvius valyti bent tris kartus per savaitę. Tiesa, sausomis ir itin vėjuotomis dienomis darbai gali būti stabdomi, nes vėjas papildomai kelia dulkes į viršų, ir net drėkinimas nepadeda. Lietus taip pat nuplauna nešvarumus, tačiau audros gali pabloginti situaciją, ant dangos susidaro sąnašos, kurios išdžiūvusios vėl kyla į orą.
Ilgaamžis sprendimas: neasfaltuotų kelių drėkinimas kalcio chloridu
Be asfaltuotų dangų priežiūros, itin svarbus yra ir neasfaltuotų kelių drėkinimas, ypač esančių šalia gyvenamųjų namų. Dulkės nuo žvyrkelių kenkia gyventojų sveikatai ir komfortui. Specialus laistymo tirpalas su kalcio chloridu padeda sumažinti diskomfortą ir miestų taršą. Šis tirpalas užtikrina ilgalaikį poveikį, išliekantį apie 3 mėnesius ir ilgiau.
Paslaugą užsakyti gali savivaldybės, seniūnijos ar patys gyventojai, nenorintys kvėpuoti žvyrkelio dulkėmis. Dažniausiai sodų bendrijų gyventojai ar privačių namų savininkai kooperuojasi ir kelių laistymo paslaugą užsisako kartu, siekdami užtikrinti švaresnę ir sveikesnę aplinką savo gyvenamosiose vietovėse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.