Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir gausus informacijos srautas verčia vis dažniau susimąstyti apie mitybos įtaką mūsų savijautai. Mokslinė informacija apie sveikatai palankią mitybą nuolat pildoma, keičiantis ir specialistų požiūriui į tai, kas iš tiesų yra sveikas maistas. Kaip teigia profesorius R. Stukas, sukaupus daug žinių, jas reikia pritaikyti ir savo gyvenime.
Profesorius prisimena, kaip jo močiutė seniau gaminant gausiai naudojo sviestą, manydama, kad jis visada pagerina patiekalo skonį. Tačiau šiandien, turėdami daugiau žinių, žinome, kad sviesto reikia vartoti saikingai. Būtent žinių turėjimas ir jų taikymas leidžia koreguoti mitybą, kad ji taptų kur kas sveikesnė.
Ideali dienos mitybos schema: pusryčiai, pietūs, vakarienė
Pasak R. Stuko, pusryčiams idealiai tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai, pavyzdžiui, košės, kurios suteikia ilgalaikės energijos. Tuo tarpu vakarienei reikėtų rinktis baltyminius produktus, tokius kaip varškė, balta žuvis ar vištienos krūtinėlė. Pietūs, anot profesoriaus, yra tas dienos valgis, kurio metu galime valgyti praktiškai viską.
Profesorius prisipažįsta, kad anksčiau jo mitybos įpročiai buvo atvirkštiniai: pusryčiams jis valgydavo baltyminį maistą, o vakarienei – daug angliavandenių turintį maistą. Tačiau pakeitus mitybos principus ir sudėliojus juos remiantis moksliniais pagrindais, pajuto, kad organizmas funkcionuoja geriau, smegenys dirba efektyviau, o kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai jis vadina mitybos raštingumu – žinių turėjimu ir jų pritaikymu kasdienybėje. Visgi, R. Stukas pabrėžia, kad mitybos patarimų būtina semtis tik iš patikimų šaltinių.
Bulvių maistingumo paslaptys ir vitamino C svarba
Profesorius taip pat atskleidžia įdomių faktų apie bulves. Jis pasakoja, kad iki Amerikos atradimo europiečiai vartojo ropes, kurias vėliau pakeitė bulvės. R. Stuko teigimu, mes esame genetiškai užkoduoti valgyti ropes, nes iš jų galima pagaminti daugiau įvairių patiekalų, o bulvės labiau tinka kaip garnyras prie mėsos.
Teorija, kad mėsa su bulvėmis nedera, yra nepagrįsta.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad aliejuje keptos bulvės sugeria labai daug riebalų, kurie nors ir nesijaučia skonio prasme, į organizmą patenka dideliais kiekiais. Be to, profesorius pabrėžia, kad virtas bulves reikia valgyti karštas. Šaltose bulvėse vitamino C kiekis sumažėja maždaug dvigubai, o po dienos šaldytuve išlieka tik vitamino C pėdsakai. Dėl šios priežasties iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi.
„Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C. Jie jo nesusirenka pakankamai iš bulvių“, – pastebėjo R. Stukas. Anot jo, lietuvių mityba nėra sveikatai palanki, o nors iš anksto paruoštas maistas su priedais yra saugus, jo biologinė vertė yra kritusi.
Pasninko nauda ir perdirbtos mėsos pavojai
Aptardamas Advento laikotarpį, profesorius pažymi, kad laikini mitybos pokyčiai nepakenkia organizmui. Pasninkaujant organizmas nebadauja, o valgo lengviau virškinamą maistą, susidaro mažiau toksiškų skilimo produktų. Iš biocheminės pusės žiūrint, gyvulinės kilmės produktų atsisakymas sudaro sąlygas šviesesnėms mintims ir geresniam smegenų darbui, padedant susikoncentruoti į šventės prasmę ir apmąstymus.
Profesoriaus teigimu, Advento pasninko tradicija daugeliui būtų labai naudinga, nes Lietuvos gyventojai suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų. Ypač populiarūs išlieka menkaverčiai, perdirbtos mėsos produktai, tokie kaip rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai. „Jeigu patiekalas paruoštas iš šviežios mėsos, yra iš karto suvartojamas, tai sveikatai gali tik naudos duoti, bet perdirbtos raudonos mėsos gaminių rekomenduojama nevartoti. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie didina vėžio riziką“, – įspėjo R. Stukas.
Profesoriaus R. Stuko silpnybė ir saiko svarba
Profesorius svarstė, kad kalėdinių pasninkų tradicija susiformavo prieš daugelį metų, siekiant suteikti šventei papildomos prasmės. Šiandien tęsiamos tradicijos ir papročiai, anot jo, rodo pagarbą šventei ir protėviams. „Tradicijos ugdo pagarbą ne tik šventei, bet ir žmogui“, – teigė jis.
Nors profesorius R. Stukas griežtai pasninko nesilaiko, Advento penktadieniais stengiasi nevalgyti gyvulinės kilmės produktų. Paklaustas apie mėgstamiausią maistą, jis prisipažino jaučiantis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams. „Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis – man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą“, – atviravo profesorius. Tačiau jis pabrėžė, kad svarbiausia yra saikas ir vengimas persivalgyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.