Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko tradicinė koloproktologų konferencija, kurioje Lietuvos ir užsienio ekspertai aptarė naujausias tiesiosios žarnos vėžio gydymo inovacijas. Renginio tikslas – tobulinti onkologų kvalifikaciją ir pasiūlyti pacientams moderniausias gydymo galimybes.
Nauji horizontai: operacijos išvengimas ir gyvenimo kokybė
Vienas iš pagrindinių pranešėjų, prof. Rodrigo Perez iš Brazilijos, pristatė chemospindulinio gydymo perspektyvas. Jo tyrimai rodo, kad padidinus spindulinio gydymo dozuotę, 50–60 proc. tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų pasiekia visišką atsako į gydymą, leidžiantį išvengti operacijos. Tokiems pacientams taikoma stebėjimo taktika, be chirurginės intervencijos.
„Tiesiosios žarnos vėžys visame pasaulyje tapo kompleksine problema, reikalaujančia multidisciplininės diskusijos ir naujausių mokslo duomenų, siekiant rasti geriausią gydymo variantą pacientui“, – teigė prof. R. Perez.
Konferencijoje taip pat kalbėjo Pasaulio universitetų kolorektalinių chirurgų draugijos prezidentas Joseph Nunoo-Mensah, pabrėžęs specialistų edukacijos svarbą. Prof. Francesco Bianco aptarė sfinkterį išsaugančias operacijas, prof. Krzysztof Bujko – stambiafrakcinį spindulinį gydymą, o prof. Michailias Klimovskis – išvaržų profilaktiką.
Iššūkis – gyvenimo kokybė po vėžio gydymo
Nors vėžio išgyvenamumas didėja, pacientų gyvenimo kokybė po operacijų išlieka rimtu iššūkiu. Danijos profesorė Katrine J. Emmertsen pristatė specializuotos klinikos patirtį, sprendžiant šias problemas. Ji atkreipė dėmesį, kad 25 proc. pacientų skundžiasi chronišku skausmu, o virškinimo sutrikimai sunkina kasdienį gyvenimą.
NVI gydytojas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas patvirtino, kad iki 75 proc. pacientų po standartinių operacijų patiria tuštinimosi sutrikimus, 30 proc. – šlapinimosi, o 30–50 proc. – seksualinius. „Gyvenimo kokybės klausimas dabar, kai išgyvenamumas yra labai geras, ypač aktualus. Europos Sąjungos tikslas ne tik sumažinti vėžio atvejų skaičių, bet ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę“, – sakė doc. dr. A. Dulskas, akcentuodamas specializuotos pagalbos, tokios kaip Danijos klinikoje, svarbą.
Ankstyva diagnostika ir viltinga imunoterapija
Doc. dr. A. Dulskas pabrėžė ankstyvosios tiesiosios žarnos vėžio diagnostikos svarbą.
Kadangi pradinėse stadijose simptomų gali nebūti, būtina dalyvauti patikros programose. „Kraujavimai, kelias savaites trunkantys tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas – tai alarmuojantys simptomai. Būtina kreiptis pas specialistą“, – įspėjo gydytojas.
NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė akcentavo multidisciplininio gydymo svarbą. Ji teigė, kad šiuolaikinėje onkologijoje siekiama medikamentinį gydymą skirti prieš operaciją, siekiant išsaugoti organo funkciją. Ypač daug vilčių teikia imunoterapija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tam tikros rūšies storosios žarnos navikai, turintys mikrosatelitų nestabilumą, ypač gerai reaguoja į imunoterapiją, leidžiančią pasiekti pilną atsako ir išsaugoti organą.
Nors imunoterapija jau yra įtraukta į Europos ir JAV metastazavusios storosios žarnos vėžio gydymo gaires, Lietuvoje ji kol kas nėra kompensuojama. Dr. E. Baltruškevičienė išreiškė viltį, kad artimiausiu metu šios inovacijos pasieks ir Lietuvos pacientus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.