Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena Lietuvoje pasitinkama su nerimą keliančia statistika. Higienos instituto duomenimis, kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine gyventojų mirties priežastimi, nusinešančia net pusę gyvybių. Nors medicina sparčiai tobulėja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje ir Europoje vis dar išlieka vienas didžiausių.
Širdies nepakankamumas – būklė, reikalaujanti ypatingo dėmesio
Širdies nepakankamumas (ŠN) yra būklė, kai širdis nebepajėgia tinkamai atlikti kraujo siurblio funkcijos. Tai sukelia skysčių kaupimąsi plaučiuose, pėdose bei kojose, o sergančiųjų skaičius pasaulyje nuosekliai auga. Pasak specialistų, ŠN sergantys asmenys susiduria su drastiškai suprastėjusia gyvenimo kokybe, kurią pacientai neretai lygina su vėlyvosiomis vėžio stadijomis.
„Darbe jaučiausi apribotas, nes turėjau atsisakyti kelionių. Jaučiausi nenaudingu, trapiu, našta sau ir kitiems, visiška ankstesniojo savęs priešingybė. Po širdies priepuolio žmogus gyvendamas skaičiuoja dienas, o galbūt ir valandas“, – savo patirtimi dalijasi 80-metis pacientas.
Pacientas ir gydytojas: perėjimas prie lygiavertės partnerystės
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė pabrėžia, kad sėkmingas gydymas nebeįmanomas be aktyvaus paties paciento įsitraukimo. Naujajame leidinyje „Širdies nepakankamumu sergančiųjų bei jų artimųjų lūkesčiai ir atsakomybės“ pirmą kartą aiškiai įvardijamas lygiavertis paciento vaidmuo.
„Iki šiol mes, gydytojai, jautėme tarsi didesnę atsakomybę, kad pacientų sveikata yra tik mūsų rankose. Kartais gydytojai užima tarsi mokytojo vaidmenį, o pacientai – mokinio. Tokia sąveika dažniausiai neveikia, bendro tikslo pasiekti lengvai nepavyksta“, – teigia prof. J. Čelutkienė.
Prevencija – pigiau nei vėluojantis gydymas
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, širdies nepakankamumo gydymas valstybei kasmet kainuoja apie 40 mln. eurų, tačiau didžioji dalis lėšų tenka brangiam stacionariniam gydymui, kuris dažnai laikomas „vėluojančiu“. Ekspertai vieningai sutinka: prastus Lietuvos rodiklius lemia atsilikimas prevencijos srityje.
Nors širdies ir kraujagyslių ligų prevencinei programai skiriama vis daugiau lėšų (šiemet – 12 mln. eurų), tikrasis efektyvumas pasireiškia tik tada, kai pacientai koreguoja rizikos veiksnius: mažina svorį, reguliuoja kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir atsisako žalingų įpročių.
Sisteminės problemos ir viltis ateičiai
Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė atkreipia dėmesį į tai, kad pacientams vis dar sunku laiku patekti pas specialistus – eilės kartais siekia iki šešių mėnesių. Jos asmeninė patirtis rodo, kad greita diagnozė yra gyvybiškai svarbi: „Jei aš nebūčiau vykusi į priimamąjį, o tik gydžiusi simptomus, gal manęs čia šiandien nebebūtų“.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažįsta, kad paslaugų kokybę stebėti trukdo integruotos informacinės sistemos trūkumas, tačiau tikimasi, kad glaudesnis pacientų, gydytojų ir politikų bendradarbiavimas padės pakeisti liūdną statistiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.