Šiandieninė medicina neįsivaizduojama be modernių diagnostikos metodų, leidžiančių pažvelgti į žmogaus organizmo vidų. Vienas svarbiausių – radiologiniai tyrimai. Tačiau apie juos sklando daugybė mitų, o neretai painiojami ir esminiai terminai. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė ir Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius dalijasi esmine informacija, kuri padės geriau suprasti radiologinius tyrimus ir pasiruošti jiems.
Kas yra radiologiniai tyrimai ir kuo jie skiriasi nuo spindulinės terapijos?
Dažnai pacientai painioja radiologinius tyrimus su spinduline terapija, manydami, kad tai tas pats. Tačiau tai du fundamentaliai skirtingi procesai. „Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė,“ – paaiškina dr. J. Ušinskienė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais (rentgeno, mamografijos, kompiuterinės tomografijos metu), radioaktyviais izotopais (kaulų ar skydliaukės scintigrafija), magnetiniu lauku ir radijo dažnio bangomis (magnetinio rezonanso tomografija) ar akustinėmis bangomis (ultragarsinis tyrimas).
„Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija – kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais,“ – apibendrina gydytoja radiologė. NVI atliekami rentgeno, mamografijos, ultragarso, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir branduolinės medicinos tyrimai.
Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams: svarbiausi žingsniai
Pasiruošimas radiologiniams tyrimams priklauso nuo tiriamos kūno srities ir tyrimo metodikos. Dr. J. Ušinskienė pabrėžia:
- Galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams: specialaus pasiruošimo nereikia.
- Vidaus organų tyrimams: rekomenduojama būti nevalgius bent 2–3 valandas iki tyrimo.
- Mamografijai: patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi krūtis yra suspaudžiama dėl geresnės vaizdo kokybės ir mažesnės apšvitos. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami.
- Prostatos tyrimams: rekomenduojama išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma.
- Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu: nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių.
Kontrastinė medžiaga: nauda, rizikos ir inkstų funkcija
Prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo, kai numatoma naudoti kontrastą, būtina atlikti kreatinino kraujo tyrimą. „Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją,“ – perspėja dr. J. Ušinskienė. Jei inkstų funkcija sutrikusi, tyrimai atliekami be kontrasto.
Kontrastas reikalingas tiriamajai kūno sričiai paryškinti, tačiau jis gali sukelti šalutinių poveikių: odos paraudimą, niežėjimą, pykinimą, vėmimą, dusulį. Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsiant informuoti personalą. Vėlesnėms reakcijoms atsiradus, kreiptis į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, o gadolinio pagrindu naudojamas kontrastas, retais atvejais, gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę ar inkstų nepakankamumą.
Tyrimo eiga ir paciento elgesys: ką svarbu žinoti?
Į tyrimą patariama atvykti maždaug 15 minučių anksčiau, kad būtų laiko susipažinti su metodika ir pasirašyti sutikimo dokumentus.
- Kompiuterinė tomografija (KT): užtrunka apie 5–10 minučių, yra neskausminga. Pacientas guli ant nugaros, o stalas juda per įrangą. Gali būti punktuojama vena, sukeldama nedidelį diskomfortą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): trunka ilgiau – 30–45 minutes ir yra visiškai neskausminga. Pacientams, turintiems klaustrofobiją, siūlomas nuraminimas, veidrodėlis, leidžiantis matyti aplinką, ir nuolatinis personalo bendravimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimo metu nereikėtų be reikalo kalbinti personalo. „Rekomenduojama neblaškyti, nenukreipti gydytojo dėmesio papildomais klausimais, leisti ramiai atlikti apžiūrą, tyrimą,“ – prašo dr. J. Ušinskienė. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, trikdantis vaizdinimo kokybę.
Radiologiniai tyrimai ir apšvita: saugumas ir atsakingas naudojimas
Dalis radiologinių tyrimų naudoja jonizuojančiąją spinduliuotę (pvz., rentgeno, mamografijos, KT), o kita dalis jos neturi (ultragarsas, MRT). Nėščioms pacientėms dažniausiai skiriami tyrimai be jonizuojančiosios spinduliuotės. Tačiau esant ūmioms, gyvybei grėsiančioms būklėms (pvz., insultas), gali būti daromi ir tyrimai su jonizuojančia spinduliuote.
Dr. J. Ušinskienė patvirtina, kad tyrimus galima atlikti ir pašalinus tulžį, esant pakeistam sąnariui ar širdies stimuliatoriui. „Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu,“ – pabrėžia gydytoja.
Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės ir paciento kūno sudėties. „Rentgeno tyrimų metu apšvita yra ~1–3mSv, kompiuterinės tomografijos metu – iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kasmet gauna apie 2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių,“ – informuoja dr. J. Ušinskienė.
Kodėl nereikalingi tyrimai yra pavojingi?
Gydytoja radiologė akcentuoja, kad radiologiniai tyrimai su rentgeno spinduliais neskiriami be reikalo, ir pacientai neturėtų jų reikalauti. „Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis,“ – įspėja dr. J. Ušinskienė. Apie tyrimo reikalingumą sprendžia gydantis gydytojas, įvertindamas naudos ir žalos santykį.
Dr. Jonas Venius papildo: „Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi.“ Vis dėlto, nepagrįstai dažnas tyrimų kartojimas gali pakenkti.
Todėl gydytojas prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais visada vertina, ar jis yra būtinas ir ar nebuvo darytas neseniai. Šis klinikinių naudos ir galimos žalos santykio vertinimas yra profilaktinių patikrinimų ir atrankinių programų pagrindas.
Kokybės užtikrinimas ir įrangos saugumas: medicinos fizikų vaidmuo
Optimalus radiologinis tyrimas reiškia tinkamiausių tyrimų parinkimą pagal klinikinius uždavinius, naudojant optimalų metodą ir techninius parametrus, siekiant gauti aukščiausios kokybės vaizdus su mažiausia apšvitos doze. Radiologijos technologai, gydytojai radiologai ir medicinos fizikai bendradarbiauja naudodami gamintojų įdiegtus optimizavimo algoritmus.
Medicinos fizikai atlieka ypač svarbų vaidmenį vertinant aparatūros saugumą tiek pacientui, tiek personalui. Priklausomai nuo rentgenologinės įrangos tipo, kokybės kontrolės patikrinimai gali būti atliekami kasdien, kas savaitę ar vieną kartą per metus. Pavyzdžiui, mamografinės įrangos kokybė tikrinama kartą per savaitę, o išsamūs dozimetriniai parametrai – kas pusmetį. Kompiuterinės tomografijos įrangos veikimas tikrinamas įjungus aparatą, o išsamus dozės patikrinimas vykdomas kartą metuose, vaizdo kokybė kontroliuojama nuolat, užtikrinant, kad tyrimų metu vaizduose neatsiras artefaktų dėl įrangos gedimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.