Stemplės vėžys – klastinga liga, kuri dažnai pasireiškia tik pažengusiose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtus rizikos veiksnius, tokius kaip miego trukmė ir kokybė, kurie, kartu su ilgalaikiu rėmeniu, gali reikšmingai padidinti šios onkologinės ligos tikimybę. Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas, habilituotas daktaras Eugenijus Stratilatovas, dalijasi vertingomis įžvalgomis, padedančiomis atpažinti pavojų ir imtis prevencinių veiksmų.
Miego įpročių įtaka stemplės vėžiui: mokslinės įžvalgos
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai nustatė, kad tiek per ilgas, tiek per trumpas miegas gali didinti stemplės adenokarcinomos (EAC) ir stemplės plokščiųjų ląstelių karcinomos (ESCC) riziką. Tyrimo duomenys rodo, kad miegantys daugiau nei 9 valandas per parą turi dvigubai didesnę tikimybę susirgti EAC po dvejų metų ar ilgiau, palyginti su tais, kurie miega 7 valandas. Tie, kurie miega mažiau nei 6 valandas, 21 procentu dažniau diagnozuojama EAC ir net 63 procentais dažniau – ESCC.
Miego trukmė pasaulyje sparčiai mažėja, o prasta miego kokybė ir nemigos simptomai yra dar labiau paplitę. Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir JAV atliktos studijos patvirtino ryšį tarp miego elgesio ir stemplės vėžio. Nustatyta, kad 5–6 valandas miegantys asmenys turi kur kas didesnį pavojų susirgti Baretto stemple (priešvėžine liga) ir stemplės vėžiu.
Knarkimas ir miego apnėja – sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta kvėpavimas – taip pat gali prisidėti prie stemplės vėžio atsiradimo. Apnėjos metu organizmui trūksta deguonies, kenčia širdies veikla, centrinė nervų sistema ir visi organai, įskaitant stemplę. Kadangi miego kokybę galima pagerinti įvairiais, net ir nemedikamentiniais būdais, mokslininkai tai laiko svarbia prevencine priemone.
Stemplės vėžys: tylus priešas, kurį svarbu pažinti
Dr.
Eugenijaus Stratilatovo teigimu, stemplės vėžys Lietuvoje nėra itin dažnas, tačiau labai agresyvus, nes dažnai užspaudžia stemplės spindį, sukeldamas rimtų komplikacijų. Stemplė – tai maždaug 25 cm ilgio virškinamojo trakto dalis, kuria nurytas maistas patenka į skrandį. Vėžys apsunkina maisto rijimą, ir tai dažnai būna pirmasis, bet jau pažengusios ligos, požymis.
„Stemplės vėžys neretai prasideda kaip nebyli liga. Įtarimai dėl šios ligos kyla tada, kai ima strigti maisto rijimas. Ši liga išduoda save, kai jau būna išplitęs onkologinis procesas“, – aiškina gydytojas. Sunkus ir skausmingas rijimas, ypač mėsos, duonos ar daržovių kąsnių, rodo, kad liga jau išplitusi. Dėl augančio naviko siaurėja stemplės spindis, o tai gali sukelti skausmą net ryjant vandenį. Žmogus ima liesėti, nors nežino priežasties.
Stemplės vėžys skirstomas į viršutinės, vidurinės ir apatinės dalių formas, kurios skiriasi klinikiniais požymiais ir gydymo taktika. Kaklinės dalies pažeidimas dažniausiai gydomas spinduline terapija, vidurinės – chemoterapija, spinduline terapija ir operacija, o apatinės – chemoterapija ir operacija.
Rėmuo – ne tik nemalonumas, bet ir perspėjimo signalas
Daugelis žmonių kenčia nuo rėmens, arba gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), pasireiškiančios deginimo jausmu, atsirūgimu ir skrandžio turinio atpylimu. „Rėmuo gali sukelti daug skausmo net ir nesergant jokia pavojinga liga. Tačiau tai yra rizikos veiksnys susirgti stemplės vėžiu“, – pabrėžia E. Stratilatovas. Esant tokiems negalavimams, būtina atlikti gastrofibroskopijos tyrimą, kuris gali padėti aptikti ankstyvą stemplės vėžio stadiją ir išvengti sudėtingų operacijų, nes ankstyvus darinius kartais galima pašalinti endoskopu.
Refliukso priežastys gali būti anatominės (apatinio stemplės rauko nepakankamumas, diafragmos stemplinės angos išvarža) ir gyvenimo būdo (nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, antsvoris, vėlyvas valgymas). Gydytojas įspėja, kad savigyda, vartojant rūgštingumą mažinančias tabletes, gali užmaskuoti stemplės vėžį. Jei nemalonūs pojūčiai po valgio, rūgščių sukėlimas nuo tam tikrų produktų (saldumynų, juodos duonos, pomidorų, vaisių) vargina ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Stemplės erozija ir prevencinės priemonės
„Stemplės erozija – tai stemplės gleivinės paviršiuje atsiradusios nedidelės žaizdelės, panašios į nubrozdinimą, atsirandančios dėl atpylimų iš skrandžio, kurie dirgina stemplės gleivinę“, – aiškina gydytojas. Diagnozavus eroziją, rekomenduojama valgyti dažnai ir po truputį, kadangi maistas veikia kaip rūgštis neutralizuojantis vaistas. Taip pat patartina po valgio iškart nesigulti ir miegoti ant pakelto lovos galvūgalio.
Miego trukmė ir kokybė turi įtakos ne tik refliuksui, bet ir bendram atsparumui stresui, kuris gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Gulint, rūgštys gali sukilti net iki nosiaryklės. Didesnė pagalvė gali padėti sumažinti naktinį skrandžio turinio atpylimą ir stemplės dirginimą, užtikrinant ramesnį miegą.
Valgymo įpročiai taip pat glaudžiai susiję su miego kokybe ir stemplės sveikata. Vėlyvi naktipiečiai, ypač gausūs, sulėtina virškinimą ir padidina skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Atsigulus, skrandžio turinys lengviau kyla į stemplę, dirgindamas gleivinę, ypač jei apatinis stemplės raukas veikia netinkamai.
Ankstyvos diagnostikos svarba ir gydymo galimybės
Stemplės vėžys dažniausiai paveikia 40–50 metų žmones (vidurinė dalis) ir 60–70 metų asmenis (apatinė dalis). „Stemplės vėžys yra sėkmingai gydomas, jei anksti nustatomas. Gydant išplitusį naviką operacija būna kur kas drastiškesnė, nes tenka operuoti krūtinėje ir pilve“, – teigia dr. E. Stratilatovas. Deja, dažniausiai liga aptinkama trečios ar ketvirtos stadijos, kai išgyvenamumas nėra geras. Vis dėlto yra ir sėkmingų pavyzdžių, kai pacientai, kuriems vėžys buvo aptiktas ankstyvoje stadijoje, puikiai jaučiasi ir po 10–15 metų.
Didžiausia problema – gerai besijaučiantys žmonės dažnai vengia profilaktinių patikrinimų, klaidingai manydami, kad vėžys jų nepalies. Tačiau, jei rėmuo vargina ilgai, būtina išsiaiškinti negalavimų priežastį. Laiku negydomas ar netinkamai gydomas refliuksas gali sukelti daugybę problemų, viena iš kurių – stemplės vėžys.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.