Praėjusių metų rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija žymi reikšmingą pokytį paciento teisių gynimo sistemoje Lietuvoje. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros įstaigai. Viešojo administravimo institucija dabar veikia kaip moderatorė. Vis dėlto, toks reguliavimas kelia klausimų dėl silpnesniosios ginčo šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo.
Pacientų teisių gynimo kryptys ir skundo vieta
Pacientų teisių gynimo sistemoje galima išskirti dvi pagrindines kryptis. Pirmoji susijusi su žalos sveikatai atlyginimu, kur centrinį vaidmenį atlieka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Antroji kryptis apima pacientų teisių pažeidimus, kurie kyla dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ar tiesiog paciento teisių pažeidimo. Būtent šiais atvejais skundas tampa reikšminga paciento teisių gynimo priemone.
Tačiau būtina pabrėžti, kad skundas nėra pirminis nesutarimų sprendimo būdas. Pacientas pirmiausia turi kreiptis į paslaugą suteikusią sveikatos priežiūros įstaigą ir tik tuomet, jei tai neatneša norimo rezultato, teikti skundą. Šių skundų nagrinėjimo funkciją Lietuvoje vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Skundo formalizavimas ir paciento atsakomybė
Vienas esminių pacientų skundų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pokyčių – skundo formalizavimas, įtvirtinant privalomą skundo formą. Anksčiau neretai pasitaikydavo atvejų, kai pacientai skundą surašydavo laisva forma, pasiremdami asmeniniais išgyvenimais ir emocijomis. Tokie skundai ne visuomet leisdavo aiškiai identifikuoti ginčo esmę ir siekiamą rezultatą, dėl ko dažnai būdavo grąžinami pareiškėjams tikslinti, ir procesas užsitęsdavo.
Naujoji skundo forma aiškiai nustato ginčo rėmus. Ji orientuoja pacientą ne tik aprašyti situaciją, bet ir susieti ją su konkrečiais teisės aktais saugomais interesais, paslaugų teikimo aspektais ar paciento teisių turiniu.
Taigi, skundas tampa struktūruotu teisiniu dokumentu, tinkamu nagrinėti nuo pat jo pateikimo.
Naujoji tvarka taip pat paverčia pacientą aktyviu proceso dalyviu – reikalauja jo įsitraukimo, gebėjimo reaguoti ir tikslinti savo poziciją, aktyviai dalyvauti sprendžiant ginčą. Jo nebendradarbiavimas ar pasyvumas gali būti vertinamas kaip reikšminga aplinkybė sprendžiant skundo baigtį. Nors paciento procesinės atsakomybės didinimas gali leisti efektyviau išspręsti skundą, kai kuriais atvejais tai gali sustiprinti šalių nelygybę. Pacientai dažnai veikia be profesionalios teisinės pagalbos, tuo metu kita ginčo šalis – sveikatos priežiūros įstaiga – disponuoja gerokai didesniais instituciniais ir organizaciniais ištekliais.
Dialogu grįstas modelis: privalumai ir iššūkiai
Naujoje tvarkoje skundas nebėra automatiškai tapatinamas su patikrinimu ar kontrolės procedūra. Priešingai, jis tampa tarpine erdve, kurioje siekiama paskatinti pačias ginčo šalis išspręsti konfliktą, pasitelkiant institucijos rekomendacijas ir nustatytus terminus, be intensyvios jos intervencijos. Taigi, dialogas tampa pagrindine skundo nagrinėjimo forma, o patikrinimas lieka kraštutine priemone. Išties didelė dalis pacientų skundų kyla ne dėl esminių medicininių ar sisteminių pažeidimų, bet dėl informavimo trūkumų, komunikacijos klaidų, organizacinių spragų ar subjektyviai patiriamo neteisingumo jausmo. Tokiais atvejais patikrinimas nėra nei proporcingas, nei efektyvus.
Paciento apsauga naujoje sistemoje
Pacientų skundų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pokytis, kai pirmu pasirinkimu sprendžiant skundą įtvirtinamas dialogas, žymi reikšmingą pacientų teisių gynimo sistemos perorientavimą. Dialogu grįstas skundų nagrinėjimo modelis iš esmės perkelia dalį atsakomybės iš viešojo administravimo institucijos pačiam procesui ir jo dalyviams. Pacientui tenka aktyvesnis vaidmuo, o sveikatos priežiūros įstaiga įgyja daugiau galimybių savarankiškai spręsti konfliktą.
Kiek sėkmingai bus įgyvendintas naujas pacientų skundų nagrinėjimo modelis, priklausys ir nuo to, ar bus užtikrinta reali, o ne formali paciento, kaip silpnesnės ginčo šalies, apsauga. Dialogu grįstas modelis reikalauja dar didesnės institucinės kompetencijos, jautrumo ir gebėjimo identifikuoti situacijas, kuriose paciento teisės gali likti nepakankamai apsaugotos. Tolesnė šio reguliavimo raida turėtų būti orientuota ne tik į procedūrų supaprastinimą, bet ir į aiškių saugiklių, užtikrinančių, kad dialogu grįstas skundų nagrinėjimas iš tiesų tarnautų paciento teisių apsaugai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.