Vis dar tiksliai nežinoma, kas sukelia Alzheimerio ligą, tačiau žinoma, kaip atrodo jos padariniai. Mokslininkai vis tiksliau nustato ankstyvuosius ligos požymius, įskaitant tuos, kurie gali slypėti mūsų kalboje.
Bostono universiteto mokslininkai sukūrė naują dirbtinio intelekto (DI) algoritmą, analizuojantį lengvą kognityvinį sutrikimą (LKS) turinčių asmenų kalbos modelius. Šis algoritmas gali 78,5 proc. tikslumu prognozuoti, kad per šešerius metus lengvas kognityvinis sutrikimas išsivystys į Alzheimerio ligą.
Paskelbtame tyrime mokslininkai tęsia savo ankstesnius eksperimentus, kurių metu, pasitelkę daugiau kaip 1 000 asmenų balso įrašus, išmokė DI modelį tiksliai nustatyti kognityvinius sutrikimus. Naujojo algoritmo mokymams buvo naudojami transkribuoti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti 166 lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių 63–97 metų asmenų pasisakymai.
Kadangi tyrėjai jau žinojo, kurie asmenys susirgo Alzheimerio liga, pritaikius mašininio mokymosi metodą, transkribuotoje kalboje buvo galima rasti visiems vyresniems asmenims, kuriems ilgainiui išsivystys Alzheimerio liga, būdingus požymius. Išmokytą algoritmą vėliau buvo galima taikyti atvirkštine tvarka – bandyti nuspėti Alzheimerio ligos riziką pagal kalbos pavyzdžių transkripcijas, kurių algoritmas niekada anksčiau nebuvo apdorojęs. Galutiniame vertinimo balų skaičiavime atsispindėjo ir kiti svarbūs veiksniai, įskaitant paties dalyvio amžių ir lytį.
„Galima manyti, kad rezultatas yra tikimybė, – kiek tikėtina, kad žmogus išliks stabilus arba jam išsivystys demencija, – sako Bostono universiteto kompiuterių mokslininkas Ioannis Paschalidis. – Norėjome numatyti, kas nutiks per ateinančius šešerius metus, ir išsiaiškinome, kad galime gana patikimai ir tiksliai prognozuoti. Tai rodo dirbtinio intelekto galią.“
Ankstyvos diagnostikos reikšmė
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Alzheimerio liga yra neišgydoma, gali kilti klausimas, kokią naudą duoda ankstyvas jos diagnozavimas. Tačiau egzistuoja tam tikrų gydymo būdų, galinčių padėti iš dalies valdyti Alzheimerio ligą, ir juos galima pradėti taikyti anksčiau.
Be to, ankstyvas ligos diagnozavimas suteikia daugiau galimybių tirti ją, jos progresavimą ir galbūt sukurti veiksmingą gydymą ateityje. Asmenys, žinantys, kad jiems gali išsivystyti Alzheimerio liga, gali iš anksto dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, taip prisidėdami prie mokslo pažangos.
Šis metodas, jei jį pavyks toliau plėtoti, yra patrauklus daugeliu aspektų. Tokį tyrimą galima atlikti greitai ir nebrangiai, net namuose, neturint jokios specialios įrangos. Nereikia jokių invazinių procedūrų ar mėginių – pakanka balso įrašo, kurį ateityje galbūt būtų galima apdoroti naudojant išmaniojo telefono programėlę.
„Turint galimybę numatyti, kas nutiks, atsiranda daugiau galimybių ir laiko išbandyti intervenciją vaistais ir bent jau pabandyti išlaikyti stabilią būklę, užkertant kelią perėjimui į sunkesnes demencijos formas“, – aiškina I. Paschalidis.
Tyrime naudoti įrašai buvo neapdirbti ir prastos kokybės. Tikėtina, kad naudojant švaresnius įrašus ir platesnius duomenis, algoritmo prognozės bus dar tikslesnės. Tai padėtų geriau suprasti, kaip Alzheimerio liga paveikia žmones ankstyvose stadijose ir kodėl kartais ji išsivysto turintiems lengvą kognityvinį sutrikimą, o kartais ne.
„Mes, kaip ir visi, tikimės, kad atsiras vis daugiau Alzheimerio ligos gydymo būdų“, – sako I. Paschalidis.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Alzheimer’s & Dementia“.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.