Dešimtmečius tyrėjai ieško būdų, kaip selektyviai sunaikinti vėžines ląsteles, papildomai nesilpninant organizmo. Tačiau daugeliui pacientų, kurių imuninė sistema dėl chemoterapijos ar spindulinės terapijos yra stipriai pažeista, tokie gydymo metodai dažnai būna neveiksmingi. Šiandien Japonijos mokslininkai siūlo galimą išeitį: dviejų bakterijų derinį, kuris tarpusavyje reguliuojasi ir puola vėžį net be imuninės sistemos pagalbos.
Naujoji terapija galėtų padėti tiems žmonėms, kurių organizmo apsauginės galios po vėžio gydymo yra išsekusios ir kuriems iki šiol beveik nebuvo gydymo galimybių. Tai atveria duris visiškai naujai medicinos krypčiai, teikiančiai vilties net ir sunkiausiems ligoniams.
Du mikroorganizmai – viena užduotis
Tyrėjų komanda, vadovaujama Eijiro Miyako iš Japonijos pažangiųjų mokslo ir technologijų instituto, sujungė dvi natūralias bakterijų rūšis: Proteus mirabilis ir Rhodopseudomonas palustris. Santykiu 3 ir 97 procentų jos sudaro konsorciumą, kurį mokslininkai pavadino „AUN“ – pagal japonišką harmonijos sąvoką.
Šios dvi bakterijos veikia kaip partnerės: Proteus mirabilis prasiskverbia giliai į naviko audinį ir ten pakeičia savo formą, kad galėtų atakuoti vėžines ląsteles. Tuo tarpu Rhodopseudomonas palustris reguliuoja procesą ir neleidžia bakterijoms „praslysti“ pro kontrolę ar sukelti uždegimų. Taip susiformuoja subtili pusiausvyra, leidžianti naikinti navikus iš vidaus, nepažeidžiant sveikų audinių.
„Po 150 metų pagaliau prasideda naujas bakterijomis pagrįstos vėžio terapijos etapas“, – teigia tyrimo vadovas E. Miyako, primindamas, kad pirmieji bandymai taikyti bakterijas vėžio gydymui buvo pradėti dar prieš pusantro šimtmečio.
Naviko „uždusimas“
Moksliniame žurnale „Nature Biomedical Engineering“ paskelbtame tyrime analizuota, kas vyksta organizme, kai AUN konsorciumas patenka į kraujotaką. Bakterijos randa kelią į naviką ir pradeda keisti jo kraujotaką. Smulkiose kraujagyslėse susidaro maži krešuliai, kurie atsiranda tik naviko audinyje. Dėl to vėžys netenka deguonies – tarsi „uždūsta“ iš vidaus.
Tuo pat metu bakterijos formuoja siūliškas struktūras, kuriomis tiesiogiai atakuoja vėžines ląsteles. Šis dvigubas poveikis sukelia masinę nekrozę – naviko audinio žūtį. Tai yra unikalus mechanizmas, leidžiantis efektyviai kovoti su liga.
Bandymuose su gyvūnais šis metodas lėmė visišką įvairių navikų regresiją, įskaitant storosios žarnos, plaučių ir kasos vėžį. Ypač įspūdinga tai, kad net pelėms be funkcionuojančios imuninės sistemos navikai visiškai išnyko, patvirtindami terapijos potencialą nepriklausomai nuo imuninio atsako.
Komandinis darbas sustiprina poveikį
Tyrėjai nustatė, kad dviejų etapų gydymas yra ypač efektyvus: pirmiausia skiriama maža dozė, kad imuninė sistema „susipažintų“ su bakterijomis, o vėliau – didesnė dozė. Toks metodas visuose bandymuose lėmė visišką navikų išnykimą, kartu išlaikant gerą toleravimą.
Svarbūs tyrimo pastebėjimai pabrėžia šios terapijos saugumą ir efektyvumą:
- Gyvūnams nepasireiškė sunkių uždegimų ar svorio kritimo požymių.
- Kraujo ir organų tyrimai neatskleidė toksinio poveikio.
- Net susilpnėjus imuninei sistemai, terapijos veiksmingumas išliko aukštas.
Be to, AUN konsorciumas pasižymi savireguliacija: jei dviejų bakterijų santykis pakisdavo, per kelias dienas jis vėl grįždavo į natūralią pusiausvyrą. Tai rodo didelį stabilumą ir biologinę kontrolę, suteikiančią pasitikėjimo, kad sistema veiks patikimai.
Viltis nusilpusiems pacientams
Klasikinės imunoterapijos, tokios kaip vadinamieji kontrolinių taškų inhibitoriai ar CAR-T ląstelių terapija, veikia tik tuomet, kai organizmo imuninė sistema yra pakankamai stipri. Žmonėms, patyrusiems kelias chemoterapijas, šie metodai dažnai nebepadeda, nes jų imunitetas jau yra išsekęs. Naujoji koncepcija būtent tai ir keičia: bakterijos puola navikus nepriklausomai nuo imuninės sistemos būklės.
Tyrimo duomenimis, AUN visiškai pašalino navikus net gyvūnams, kurių imuninė sistema buvo beveik neaktyvi. Tai atveria naują gydymo kryptį pacientams, kurie iki šiol neturėjo galimybių taikyti imunoterapijos, suteikiant jiems naują viltį ir perspektyvas.
Be genetiškai modifikuotų organizmų
Ypač svarbu tai, kad mikroorganizmų nereikėjo genetiškai modifikuoti. Abi bakterijų rūšys egzistuoja gamtoje: Proteus mirabilis nedideliais kiekiais aptinkama ir žmogaus organizme, o Rhodopseudomonas palustris – dirvožemyje bei vandens telkiniuose. Tai sumažina galimas etines problemas ir palengvina galimą gamybą.
Naviko aplinkoje jos prisitaiko: viena bakterija tampa judresnė ir agresyvesnė, kita užtikrina, kad ataka išliktų kontroliuojama. Jei pasireikštų nepageidaujamos reakcijos, sistemą būtų galima sustabdyti įprastais antibiotikais. Tai ateityje galėtų padaryti terapiją saugesnę nei ankstesni bakterijų pagrindu sukurti gydymo metodai.
Planuojami klinikiniai tyrimai
Kol kas metodas dar nėra patvirtintas klinikiniam taikymui. E. Miyako vadovaujama komanda ruošiasi pirmiesiems tyrimams su žmonėmis. Artimiausiais metais bus vertinamas saugumas, dozavimas ir veiksmingumas, siekiant nustatyti šios inovatyvios terapijos tikrąjį potencialą.
Tikslas – sukurti terapiją, galinčią kovoti su navikais nepriklausomai nuo imuninės sistemos būklės. Jei tai pavyktų, AUN terapija galėtų tapti nauja gydymo galimybe pacientams, kurie iki šiol neturėjo vilties pasveikti, siūlydama revoliucinį požiūrį į vėžio gydymą visame pasaulyje.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.