Šaltieji orai kelia didesnę riziką širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Tyrimai rodo, kad sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis žiemos metu yra netgi didesnis nei vasarą. Šeimos gydytoja Živilė Bielskienė atskleidžia, kokios priežastys lemia padidėjusią insulto, miokardo infarkto, arterinės hipertenzijos, giliųjų venų trombozės, prieširdžių virpėjimo ir krūtinės anginos riziką bei pataria, kaip galima apsisaugoti.
Šalčio įtaka organizmui ir širdies veiklai
„Nemenką įtaką tam daro besikeičianti oro temperatūra, fizinio aktyvumo trūkumas, oro tarša, infekcijų rizika bei pakitę mitybos įpročiai“, – įvardija Ž. Bielskienė. Esant šaltam aplinkos orui, žmogaus kūnas stengiasi išsaugoti šilumą. Dėl šios priežasties širdis ima dirbti stipriau – sumažėja kraujagyslių spindis, taip užtikrinama smegenų bei kitų gyvybiškai svarbių organų kraujotaka, didėja pulsas ir kraujospūdis.
Fizinis aktyvumas ir mityba – ištisus metus
Gydytoja pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą: „Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek vyrų, tiek moterų fizinis aktyvumas vasarą yra gerokai didesnis nei žiemą. Tyrimų duomenimis, fizinio aktyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar netgi sodininkystė, apsaugo nuo ūmių koronarinių susirgimų. Visgi tuo reikėtų užsiimti ne epizodiškai, o visus metus.“
Žiemos metu neretai pasikeičia ir mitybos įpročiai. Per atostogas bei šventinį laikotarpį mažiau skaičiuojamos suvartojamos kalorijos, nevengiama svaigiųjų gėrimų. „Nuolat primenu pacientams, kad daugelį šių veiksnių galime ir turime valdyti“, – paaiškina Ž. Bielskienė. Anot gydytojos, lygiai taip pat svarbu užsiimti mitybos ir kitų kasdienių įpročių koregavimu. Reikalingas padidintas viso grūdo produktų, daržovių, vaisių, žuvies vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas, bent 30–60 min. per dieną.
Infekcijos ir vitaminų svarba
Živilė Bielskienė atkreipia dėmesį ir į tai, jog šaltuoju metų periodu dažniau pasireiškianti kvėpavimo takų infekcija, tokia kaip gripas, padidina kraujo krešėjimą lemiančio fibrinogeno kiekį organizme bei slopina organizmo galimybes suardyti krešulius.
Negana to, veikdama aterosklerotines plokšteles, koronarinius įvykius gali lemti ir dažną infekciją, ypač karščiavimo metu, lydinti tachikardija – itin greitas širdies plakimas.
Gydytoja sako, kad šaltuoju sezonu taip pat labai svarbu stebėti, ar organizmui netrūksta vitaminų bei mineralų, ir akcentuoja vitamino D trūkumo sukeliamus neigiamus efektus sveikatai. Jei pasireiškia šio vitamino stoka, aktyvėja lėtinių uždegimų procesai, sutrikdoma endotelio veikla, aktyvinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema, skatinama miocitų hipertrofija. Tai gali iššaukti kraujagyslių susiaurėjimą, aterosklerozę, trombų susidarymą, kraujagyslių kalcifikaciją bei miokardo hipertrofiją.
Profilaktika ir savalaikė pagalba
„Siekiant apsisaugoti nuo įvairių kardiovaskulinių ligų, rekomenduojami ir reguliarūs cholesterolio kiekio kraujyje tyrimai, mat čia taip pat gali įvykti įvairūs, sezoniškumo sąlygojami, pokyčiai.“
Gydytoja reziumuoja: „Keletas pastarųjų metų parodė, kad mokame saugotis užkrečiamųjų ligų, tačiau akivaizdu, jog širdies ir kraujagyslių ligų vis dar nesuvaldėme. Siekiant išvengti galimų sveikatos sutrikimų, būtina ne tik nuolat atlikti profilaktinius tyrimus – pajutus nemalonius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus. Tik taip bus užkirstas kelias skaudžias pasekmes turinčioms ligoms.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.