Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atnaujintai pacientų pavėžėjimo tvarkai, kurioje sugriežtinti paslaugą galinčių gauti asmenų kriterijai.
Pasak ministerijos, nuo šiol valstybės lėšomis pavėžėjimo paslaugą galės gauti tie pacientai, kuriems dėl sveikatos būklės ar socialinių aplinkybių tai yra būtina sąlyga gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
„Dažnai pavėžėjimo paslauga naudojasi asmenys, kurių sveikatos būklė ar socialinė padėtis leidžia jiems savarankiškai keliauti viešuoju transportu, o didžiuosiuose miestuose viešojo transporto sistema bei keleivinio pavėžėjimo paslaugos teikėjai užtikrina kokybišką ir prieinamą susisiekimą šių miestų teritorijose visą parą“, – teigiama projekto vertinimo pažymoje.
„Nepakankamai aiškiai apibrėžti kriterijai neleidžia užtikrinti efektyvaus pavėžėjimo paslaugos teikimo ir racionalaus išteklių panaudojimo. Todėl šiuo projektu siekiama nustatyti konkrečius pacientų pavėžėjimo atvejus“, – rašoma joje.
Nauji kriterijai ir prioritetinės grupės
Pagal naują tvarką, pavėžėjimas bus teikiamas pacientams, kurių funkcinis savarankiškumas pagal Bartelio skalę yra mažesnis nei 60 balų – dėl riboto savarankiškumo pacientas objektyviai negali naudotis viešuoju ar individualiu transportu. Tai reiškia, kad dėl judėjimo sutrikimų negali savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos.
Paslauga išlieka prioritetine onkologiniams pacientams, ypač vykstantiems chemoterapijai ar kitam specializuotam gydymui, kai gydymo šalutinis poveikis riboja galimybes keliauti savarankiškai.
Pavėžėjimas taip pat bus skiriamas pacientams, kuriuos būtina transportuoti gulint, vykstantiems dėl organų transplantacijos ar paliatyviosios pagalbos, taip pat užtikrinant grįžimą namo po gydymo stacionare ar iš skubiosios pagalbos skyriaus, kai tai mediciniškai pagrįsta.
Socialiniai ir ekonominiai aspektai
Nutarimu papildomai įtvirtinti socialiniai ir ekonominiai kriterijai: pavėžėjimas galės būti skiriamas asmenims, kurių dalyvumo lygis siekia 40 proc. ar mažiau, nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat turintiems teisę į vaistų kompensavimą dėl mažų pajamų.
Atsižvelgiama ir į vyresnio amžiaus – 80 metų ir vyresnių – asmenų situaciją, kai dėl objektyvių sveikatos apribojimų jie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą.
Kodėl keičiasi tvarka?
SAM teigimu, tiksliau apibrėžta tvarka padės užtikrinti gydymo tęstinumą sunkios būklės pacientams, mažinti komplikacijų ir hospitalizacijų riziką, stiprinti paslaugų prieinamumą regionuose bei mažinti socialinę atskirtį.
„Paslaugos teikimo sąlygos prisideda prie siekio, kad valstybės pagalba pirmiausia pasiektų pažeidžiamiausias gyventojų grupes“, – išplatintame pranešime teigia ministerija.
Paslaugos mastas ir finansavimas
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) duomenimis, pacientai pernai beveik 38 tūkst. kartus buvo pavėžėti iš namų į gydymo įstaigas ar pargabenti namo iš gydymo įstaigų, valstybei apmokant jų kelionę.
Populiariausi buvo tolimi pavėžėjimai iš vieno regiono į kito regiono gydymo įstaigas. Dažniausiai – per 21 tūkst. kartų – pacientai vežti į gydymo įstaigas specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms, o iš ligoninių į namus pavėžėti beveik 7 tūkst. kartų.
Pacientai, kuriems taikomas chemoterapinis gydymas, pernai pavėžėti 5,3 tūkst. kartų, ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms gauti – beveik 2,5 tūkst. kartų ir iki tūkstančio – sveikatos ir priežiūros dienos paslaugoms gauti bei iš namų į ligonines.
Pavėžėjimas namo medicininę pagalbą suteikus skubiosios pagalbos skyriuje taikytas beveik 260 kartų, dar 99 atvejais pavėžėjimo paslaugos suteiktos pacientams, dalyvavusiems transplantacijos procedūrose.
Pavėžėjimo paslaugos rekordininkas per metus ja pasinaudojo 91 kartą. Yra asmenų, kurie paslaugą per metus gavo po 60–70 kartų.
Stingant lėšų, praėjusių metų birželį paslauga buvo apribota sugriežtinant kriterijus, pagal kuriuos pacientai galėjo pretenduoti į pavėžėjimą, o nuo pernai lapkričio paslauga atnaujinta visa apimtimi.
Pacientų pavėžėjimo paslauga nacionaliniu mastu teikiama nuo 2024-ųjų liepos 1 dienos. Paslaugą administruoja Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), ją įgyvendina tarnyboje veikianti Karštoji linija 1808.
Pavėžėjimo paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Pernai joms buvo skirta beveik 8,8 mln. eurų, šiemet planuojama skirti 9,3 mln. eurų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.