Kauno klinikose įvyko medicininis stebuklas, liudijantis ne tik pažangą transplantacijos srityje, bet ir begalinę motinos meilę. Čia pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali inksto transplantacija, kai organą sūnui donoravo skirtingos kraujo grupės mama. Šis atvejis žymi naują erą organų donorystėje ir suteikia viltį pacientams, kuriems anksčiau dėl kraujo grupės nesuderinamumo gyvybę gelbstinčios procedūros buvo neįmanomos.
Sėkmę lėmęs kruopštus pasiruošimas
Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas klinikinis toksikologas Jonas Šurkus paaiškina, kad tinkamai neparuošus paciento netapačios ir nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacijai, įvyktų staigus persodinto inksto atmetimas.
„Kraujo grupė priklauso nuo eritrocitų sienelėse esančių antigenų, prieš kuriuos kitą kraujo grupę turinčių žmonių kraujyje yra antikūnų. Tai reiškia, kad antikūnai svetimus antigenus atpažįsta kaip svetimkūnį ir stengiasi jį pašalinti, – aiškina J. Šurkus. – Būtent dėl šios priežasties atlikus netapačios kraujo grupės inksto transplantaciją, neišvalius recipiento kraujo grupės, didėtų organo atmetimo tikimybė.“
Pasak gydytojo, metodas, kuriuo pacientui išvalyti antikūnai, yra saugiausias ir veiksmingiausias recipientų paruošimo būdas. „Procedūros metu pacientui pašalinti tik antikūnai prieš kitos kraujo grupės antigenus. Tokiu būdu nesumažintas imuninis atsakas prieš galimas infekcijas“, – pabrėžia J. Šurkus.
Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Inkstų transplantacijos sektoriaus vadovė, profesorė Rūta Vaičiūnienė priduria, kad tokios procedūros atlikimui reikėjo ruoštis ne vienerius metus, o laboratorijos darbuotojai turėjo įdiegti net naujus tyrimo metodus.
„Pasaulyje tokios transplantacijos jau atliekamos, šį kartą atlikta pirmoji Kauno klinikose, – pastebi prof. R. Vaičiūnienė. – Tai sudėtinga procedūra, reikalaujanti daugiadalykės medikų komandos susitelkimo ir profesionalumo.“
Motinos meilė ir sūnaus viltis
Inkstą sūnui padovanojusi mama Irena žinojo, kad transplantacijos laukiančiam sūnui bus atlikta sudėtinga procedūra, tačiau ji visada tikėjo medikais.
„Kai sužinojome, kad sūnui reikės transplantacijos, pradėjau domėtis gyvąja organų donoryste. Vienintelė problema – mūsų skirtingos kraujo grupės. Po daugybės atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantaciją visgi bus galima atlikti“, – prisimena moteris.
Šiandien Irena labiausiai džiaugiasi, kad jos sūnaus savijauta kasdien gerėja. „Jis vis stiprėja ir tikiuosi, kad pagaliau galės sugrįžti į savo ankstesnį gyvenimo ritmą, – šypsosi Irena. – Esu be galo dėkinga visai medikų komandai: gydytojams nefrologams, urologams, klinikiniams toksikologams, Laboratorinės medicinos klinikos personalui, gydytojams anesteziologams reanimatologams ir kitiems, už atliktą transplantaciją ir suteiktą galimybę gyventi.“
Ateitis po transplantacijos
Po atliktos netapačios nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacijos kritinėmis laikomos pirmosios dvi savaitės.
„Per šias savaites nepastebėjome jokių atmetimo reakcijų, todėl pacientas išvyko namo. Jis toliau turės gerti imunitetą slopinančius vaistus ir atvykti į ligoninę planinei apžiūrai, tačiau dializių jam nebereikės“, – sako prof. R. Vaičiūnienė.
Kauno klinikose inkstų transplantacijos atliekamos jau 23 metus. Šiais metais Kauno klinikose atlikta 39 kadaverinio inksto transplantacijų, kai inkstas transplantuojamas iš mirusio žmogaus, o ši transplantacija buvo pirmoji gyvosios donorystės, kai giminės sutiko paaukoti inkstą savo sergančiam artimajam.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.