Pasaulio širdies asociacijos duomenys atskleidžia nerimą keliančią statistiką: širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių. Tai – skaičius, 8,4 karto viršijantis visos Lietuvos gyventojų populiaciją. Vaistininkės Ievos Sauserytės teigimu, ši skaudi realybė akivaizdžiai rodo, kad visuomenė skiria per mažai dėmesio gyvenimo būdo korekcijoms ir efektyviai kraujotakos sistemos ligų prevencijai. Būtent šis nepakankamas dėmesys yra viena iš pagrindinių šių ligų progresavimo priežasčių.
Gyvenimo būdo įpročiai, keliantys pavojų širdžiai
Pasak vaistininkės I. Sauserytės, nors genetika iš tiesų atlieka tam tikrą vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos kontekste, asmens gyvenimo būdas yra kritiškai svarbus širdies sveikatai. Dažnai pastebima, kad net jei vyresnio amžiaus artimi giminaičiai serga šiomis ligomis, jų atžaloms ligos išsivysto ne tiek dėl paveldimumo, kiek dėl panašių gyvenimo būdo pasirinkimų ir įpročių. Pavyzdžiui, rūkymas gali padidinti širdies ligų riziką net 2–4 kartus. Taip nutinka dėl žalos kraujagyslėms ir anglies monoksido, mažinančio deguonies kiekį kraujyje. Alkoholio vartojimas, savo ruožtu, siejamas su didesniu riebiųjų trigliceridų kiekiu kraujyje, kas didina kraujagyslių apkrovą ir spaudimą. Be to, dažnai ar dideliais kiekiais alkoholį vartojantys asmenys neretai skundžiasi širdies aritmija.
Mitybos įtaka širdies sveikatai: ką valgyti, ko vengti?
Viršsvoris ar nutukimas – dar vieni reikšmingi veiksniai, neigiamai veikiantys žmogaus kraujagysles, cholesterolio lygį, kraujo spaudimą ir didinantys diabeto bei kartu širdies ligų grėsmę. Vaistininkė pabrėžia, kad itin svarbu ne tik vengti kenksmingų produktų, bet ir užtikrinti pakankamą vertingų maistinių medžiagų suvartojimą. Netinkama mityba, kurioje gausu druskos, perdirbtų riebalų ir cukraus, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, paskatinti viršsvorį ir bendrai silpninti organizmą, taip didindama širdies ligų riziką. Pernelyg didelis riebalų suvartojimas skatina kraujagyslių „užkimšimą“, didina jų susiaurėjimo ir krešulių susidarymo riziką.
Geriausi sąjungininkai stipriai širdžiai: mitybos rekomendacijos ir maistinės medžiagos
Siekiant išsaugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą, vaistininkė rekomenduoja dažniau vartoti žuvį, pilno grūdo patiekalus, riešutus, sėklas, daržoves ir vaisius. Taip pat gyvybiškai svarbu gerti pakankamai vandens ir reguliariai skirti laiko fiziniam aktyvumui – mankštoms ar aktyvesniam sportui.
Be to, svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai magnio, kurio gausu riešutuose, pupelėse, špinatuose ir sėklose. Magnis pasižymi kraujotakos sistemą stiprinančiomis, uždegimus mažinančiomis ir kraujo spaudimą reguliuojančiomis savybėmis. Tinkamai ir pakankamai vartojamas, jis suteikia ląstelėms daugiau energijos, palaiko širdies raumenų stiprumą ir reguliarų širdies ritmą.
Didelę naudą širdies sveikatai teikia ir steroliai, resveratrolis, kofermentas Q10 bei riebiosios omega-3 rūgštys. Daugybė tarptautinių tyrimų patvirtina, kad omega-3 rūgštys, kurių daugiausia randama riebiose žuvyse, padeda reguliuoti kraujo spaudimą, širdies ritmą, mažina uždegimą ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę. Resveratrolis ir kofermentas Q10 taip pat nepamainomi dėl savo priešuždegiminių savybių, kraujagyslių funkcijų stiprinimo ir kraujo cirkuliacijos gerinimo. Augalinės kilmės steroliai gali padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje ir blogojo cholesterolio lygį.
Prevencija ir specialistų konsultacijos – raktas į širdies sveikatą
Nepaisant visų šių medžiagų svarbos, vaistininkė I. Sauserytė įspėja griežtai neužsiimti savigyda ir nemanyti, kad didesnis maisto papildų kiekis garantuoja visišką apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų užtikrintas maksimalus efektyvumas, tinkamas derinimas su kitais vartojamais preparatais ir atsižvelgta į esamą sveikatos būklę.
Vaistininkė dar kartą primena, kad aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolis, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, žalingi įpročiai, oro užterštumas, nekontroliuojamos lėtinės ligos ir stresas – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą bei progresavimą.
„Tokioms ligoms, kaip širdies nepakankamumas, insultas, infarktas ar koronarinė širdies liga, vis dar skiriama per mažai dėmesio. Nemaža dalis visuomenės negeba atpažinti pirmųjų simptomų, laiku nesikreipia į gydytojus, nekeičia gyvenimo būdo ir įpročių. Dažniausiai tik išgirdus ligos diagnozę suvokiama, kad buvo galima elgtis kitaip ir laikytis prevencinių taisyklių“, – teigia I. Sauserytė ir ragina ne tik atkreipti dėmesį į teigiamus gyvenimo būdo pokyčius, bet ir aktyviai dalyvauti pagal amžių priklausančiose širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.