Greitosios medicinos pagalbos paramedikas Henrikas Simuntis jau daugiau nei penkiolika metų kasdien susiduria su gyvybės ir mirties situacijomis. Po tarnybos armijoje įsidarbinęs medicinos srityje, o vėliau baigęs ir paramediko mokymus, Henrikas puikiai išmano žmogaus kūno anatomiją, ligų ypatumus ir sveikos gyvensenos svarbą. Vis dėlto, net ir turint tokias žinias, likimas gali smogti netikėtai. Kaip pats sako, jo darbas – „medikų pagalbininko“ – yra sunkus, pamaininis ir kupinas streso, reikalaujantis nuolatinio pasirengimo reaguoti operatyviai. Nepaisant to, Henrikui jis patinka, o prie specifinių iššūkių per tiek metų spėjo priprasti.
Netikėta liga smogė budėjimo metu
H. Simuntis prisimena 2020 metus, kai jį ištiko miokardo infarktas. Paradoksalu, kad apie artėjančią ligą organizmas nesuteikė jokių ryškesnių įspėjamųjų signalų, o jau turima hipertenzija buvo sėkmingai valdoma vaistais. „Žinoma, kaip dauguma mano amžiaus žmonių turėjau ir turiu hipertenziją. Manau, kad jos išvengti negalėjau, nes šia liga sirgo ir mama, ir tėvukas. Tačiau į ligą visada žiūrėjau atsakingai – reguliariai tikrindavausi kraujospūdį, tvarkingai gerdavau gydytojo skirtus vaistus, – pasakoja H. Simuntis. – Na, o apie miokardo infarkto simptomus turiu pasakyti, kad nė vieno ryškesnio, tokio kaip skausmas krūtinėje, pereinantis į rankas ar gerklę, nebuvo.“
Klastinga liga pasireiškė budėjimo metu. „2020 m. rugpjūčio 31-ąją atsiminsiu visą gyvenimą, nes tada buvau ištrauktas iš mirties nagų, – tos dienos įvykius nuosekliai pradeda pasakoti pašnekovas. – Visą parą dirbau. Budėjimas jau buvo įpusėjęs. Antrą valandą nakties sulaukėme iškvietimo pas sergantį vaiką. Teko lipti į penktą aukštą, kartu, žinoma, neštis ir visą reikiamą įrangą. Staiga juntu, kad mane išpila šaltas prakaitas. Jis tiesiog sruvo upeliu, užpylė akis taip, kad vos mačiau priekyje einančią medikę. Kolegė suprato, kad man kažkas atsitiko, paklausė, ar gerai jaučiuosi.
Atsakiau, kad nežinau.“
Nors pirminė kardiograma greitosios automobilyje nieko blogo neparodė, Henrikas, baigęs budėjimą, nedelsdamas nuvyko į Skubiosios pagalbos skyrių. Ten atlikus išsamesnius tyrimus, diagnozuotas miokardo infarktas ir skubiai atlikta stentavimo procedūra.
Kelias link sveikesnio gyvenimo
Po operacijos H. Simuntis jautėsi neblogai, o žinojimas, kad pagalba suteikta laiku, džiugino. Reabilitacija Valkininkuose tapo lūžio tašku. „Čia ir pripratau reguliariai vaikščioti, nuosekliai stebėti širdies darbą – matuotis pulsą, buvo sureguliuota mano mityba: supratau, kad galima vartoti gerokai mažiau riebaus maisto, sumažinti raudonos mėsos, rūkytų gaminių, bulvių kiekį kasdieniame valgiaraštyje“, – pasakoja pašnekovas ir priduria dabar gyvenantis taip, kaip tas kelias savaites, prižiūrimas specialistų.
Henrikas pabrėžia, kad po ligos būtina keisti gyvenimo būdą: atsikratyti antsvorio, sureguliuoti mitybą, atsisakyti rūkymo ir alkoholio. Jis pats po infarkto numetė apie 15 kilogramų svorio ir dabar jaučiasi daug sveikesnis bei energingesnis. „Dabar jaučiuosi daug sveikesnis nei iki infarkto, – šypsosi vyras. – Galiu eiti didelius atstumus, jaučiuosi daug lengviau, mėgaujuosi, kai nuo ėjimo visu kūnu pasklinda maloni šiluma, jaučiu, kaip kraujas cirkuliuoja po visą kūną…“
Kardiologės patarimai ir prevencijos svarba
Kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė pabrėžia, kad krūtinės skausmai ne visada susiję su širdies problemomis, tačiau būtina žinoti, kada reikalinga skubi medicininė pagalba. „Pati pavojingiausia kardiologinė liga yra miokardo infarktas, kuris gali baigtis mirtimi, o kreipiantis pavėluotai – sunkiomis komplikacijomis, tokiomis kaip širdies ritmo sutrikimas, širdies nepakankamumas, ilgas stacionarinis gydymas, invalidizacija“, – įspėja kardiologė.
Ji atkreipia dėmesį į šiuos infarkto simptomus: „Stiprus spaudžiantis, slegiantis krūtinės skausmas už krūtinkaulio ar visoje krūtinėje, plintantis į kairę ar į abi rankas, pečius, kaklą, žandikaulį, nugarą, lydimas silpnumo, prakaito pylimo, pykinimo, intensyvėjantis nuo fizinio krūvio, o kartais prasidedantis ir ramybėje po emocinės įtampos ar rytinėmis paros valandomis – svarbus požymis, kad vystosi miokardo infarktas. Tuomet skubios pagalbos atidėlioti jau nebegalima.“
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi, todėl prevencinės programos yra gyvybiškai svarbios. Valstybinės ligonių kasos vykdo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, skirtą vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Norint išsitirti, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Liga dažnai smogia netikėtai, todėl rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti prevencinėmis programomis yra būtina.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.