Širdies ir kraujagyslių ligos (KKL) išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, tačiau tinkamai parinkta mityba gali tapti galinga prevencine priemone. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad kasdienė mityba yra esminė ne tik ligų kontrolei, bet ir jų atsiradimo prevencijai.
Tinkama mityba: kelias į stiprią širdį
Dr. E. Gavelienė teigia, kad sveikatai nepalankus maitinimasis yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių KKL. „Visiems, turintiems polinkį sirgti ar jau sergantiems, būtina peržiūrėti savo mitybą. Ją pagerinus, galima sėkmingai kontroliuoti sveikatą ir paskatinti ligos remisiją. Esminė taisyklė – gaunamų maisto medžiagų kiekis turi atitikti individualius poreikius ir padėti palaikyti sveikatai palankią kūno masę“, – aiškina gydytoja.
Reguliuojant porcijas ir tinkamai paskirstant baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekį, galima išvengti riebalinio audinio išvešėjimo, kuris ypač nepalankus KKL. Subalansuotas mitybos planas aprūpina organizmą lėtinį uždegimą mažinančiais komponentais, tokiais kaip omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidantai, stabdančiais ligų progresavimą.
Spalvos lėkštėje: antioksidantų užtaisas
Kuo daugiau spalvų lėkštėje, tuo daugiau biologiškai aktyvių, uždegimą mažinančių medžiagų gauname su maistu. „Turiu omenyje sezonines daržoves bei vaisius – šios gėrybės veikia kaip antioksidantų užtaisas. Kasdien turėtume suvalgyti apie 500 gramų daržovių ir bent 300 gramų vaisių“, – pataria dr. E. Gavelienė.
Rinkitės šviežias, sezonines daržoves, o vėsesniu metų laiku – šakniavaisius ir termiškai apdorotas daržoves. Įtraukite brokolius, briuselinius ir lapinius kopūstus, špinatus, saldžiąsias paprikas, ridikėlius.
Augalinės kilmės produktai: raciono pagrindas
Dr. E. Gavelienė pastebi, kad lietuvių mityboje dominuoja gyvūninės kilmės maistas. Siekiant geros sveikatos, reikėtų vartoti daugiau augalinės kilmės produktų. „Vartokite rečiau gyvūninės kilmės riebalus (grietinę, sviestą, taukus) ir dažniau rinkitės augalinius aliejus – nuo vieno iki penkių šaukštų per dieną.
Ypač naudingas alyvuogių aliejus, užkertantis kelią KKL. Tinka ir linų sėmenų, moliūgų aliejai“, – detalizuoja gydytoja.
Kasdienę mitybą papildykite 15–20 gramų riešutų bei sėklų. Tai puikus mineralinių medžiagų šaltinis, svarbus KKL prevencijai.
Įvairovė – sėkmės raktas
Specialistė pabrėžia, kad nėra vieno stebuklingo produkto. Svarbu valgyti kuo įvairesnį, šviežiai paruoštą maistą, vengiant tuščių kalorijų: pusgaminių, rafinuotų produktų, maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus ir gyvūninės kilmės riebalų.
Porą kartų per savaitę valgykite žuvį, paukštieną, rečiau – raudoną mėsą. Visų grūdo dalių kruopos yra puikus kompleksinių angliavandenių, skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis. Jos padeda palaikyti stabilią gliukozės koncentraciją kraujyje ir žarnyno sveikatą, o gerosios bakterijos prisideda užkertant kelią KKL vystytis.
Aukštas cholesterolio kiekis tiesiogiai susijęs su kraujagyslių ligomis. Mityba padeda jį reguliuoti, tačiau kartais prireikia ir vaistų (statinų), apie kuriuos būtina pasitarti su gydytoju.
Dvi esminės maisto medžiagos ir gyvybiškai svarbus vanduo
Dr. E. Gavelienė išskiria dvi KKL prevencijai ir kontrolei ypač svarbias medžiagas: vitaminą D ir omega-3 riebalų rūgštis. „Vitaminas D rekomenduojamas kasdien, ypač šaltuoju metų laiku. Lietuvoje jo trūkumas dažnas ir susijęs su KKL, todėl būtina papildyti atsargas“, – pabrėžia specialistė.
Jeigu vartojate vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pasitarkite su gydytoju prieš vartodami papildus, nes jie gali keisti vaistų įsisavinimą.
Labai svarbu kasdien suvartoti ir gydytojo rekomenduojamą vandens kiekį. Minimalus kiekis turėtų būti nuo 1 iki 2 litrų per dieną, priklausomai nuo individualių poreikių. Karštomis dienomis ar sportuojant, vandens reikia daugiau, o mineralinis vanduo gali padėti atgauti prarastas medžiagas.
Niekada ne vėlu pradėti
Gydytoja primena, kad tinkama mityba yra esminis žingsnis išvengiant ligų. „Niekada ne vėlu pakeisti maitinimosi įpročius, o vasara tam ypač palankus metas. Išnaudokime tai“, – ragina dr. E. Gavelienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.