Šlapimo nelaikymas yra intymi ir dažnai nutylima problema, kuri paveikia daugybę žmonių, nepaisant amžiaus ar lyties. Nors tai gali atrodyti gėdinga, specialistai pabrėžia, kad tai yra medicininė būklė, kurią galima sėkmingai gydyti. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Brazauskienė ir gydytojas urologas Aivaras Grybas atsakė į svarbiausius klausimus apie šį sutrikimą: kas jį sukelia, kaip jis skirstomas, kur kreiptis pagalbos ir kaip atkurti visavertį gyvenimą, įskaitant ir lytinį.
Kas yra šlapimo nelaikymas ir kokie jo tipai?
Medikai šlapimo nelaikymu vadina nevalingą šlapimo pratekėjimą ne šlapinimosi metu. Svarbu atskirti, kad tai nėra tas pats, kas dažnas vaikščiojimas į tualetą – tai yra kita problema. Šlapimo nelaikymas skirstomas į tris kategorijas pagal prarandamo šlapimo kiekį per parą: žemo laipsnio (iki 200 mililitrų (ml)), vidutinio laipsnio (200–400 ml) ir didelio laipsnio (daugiau nei 400 ml).
Kam gresia šlapimo nelaikymas? Priežastys ir rizikos veiksniai
Su šlapimo nelaikymu gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau jis itin dažnas vyresniame amžiuje. Gydytoja J. Brazauskienė pabrėžia: „Nėra įrodymų, kad tai būtų paveldima. Tačiau visi mes senstame, 80 proc. garbaus amžiaus moterų, pasiekusių 80 m., susiduria su šita problema.“
Kiti rizikos veiksniai apima antsvorį, cukrinį diabetą, netinkamą mitybą (dažnas ir gausus aštraus, riebaus ar rūgštaus maisto vartojimas) bei gausų kavos ir alkoholinių gėrimų vartojimą, kurie didina šlapimo pūslės dirglumą. Normalus apsilankymo tualete dažnis – 8 ėjimai šlapintis per parą, ne dažniau nei 2 kartai nakties metu.
Moterų ir vyrų specifika
Stresinis šlapimo nelaikymas dažnai kamuoja jaunas moteris, ypač po gimdymo (Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad tokių sutrikimų patiria maždaug kas šešta moteris). Gydytoja J. Brazauskienė paaiškina: „Tai vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu, kai kosint, čiaudant, keliant, šokant, suskubant, bėgant nėra sulaikomas šlapimas.“
Vyrus panašūs sunkumai ištinka rečiau (manoma, kad apie 10 proc.
jų susiduria su problema viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje). Urologas A. Grybas pažymi, kad vyrai dažniau susiduria su apsunkintu šlapinimusi, tačiau šlapimo nelaikymo atvejų pasitaiko po onkologinių ligų gydymo, tarpvietės ar dubens srities operacijų bei dėl stuburo pažeidimų.
Kodėl svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos?
Medikai vieningai pataria problemos neignoruoti. „Manau, visada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į atitinkamus gydytojus specialistus“, – patarė J. Brazauskienė. Gydytojas A. Grybas perspėja, kad ilgai delsiant problema įsisenėja, darosi sunkiau suteikti pagalbą: „Deja, iš praktikos matome, kad žmonės dešimtmečiais kenčia šią problemą, ji įsisenėja, darosi sunku suteikti pagalbą. Taip pat kartojasi šlapimo takų infekcijos, formuojasi atsparūs patogenai, kartais gali net susiformuoti infekciniai akmenys, sutrikti kitos funkcijos.“
Pirmasis žingsnis – apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamus specialistus. „Svarbu sukaupti drąsą, įvardyti sau, kad yra ta problema. Ieškantys visada ras ir pagalbą“, – pridūrė A. Grybas.
Gydymo galimybės ir kompensuojamos priemonės
Gydymas parenkamas individualiai. Mažesnio laipsnio šlapimo nelaikymo atveju gali pakakti medikamentų ar injekcijų. Stipraus nelaikymo atvejais skiriamas chirurginis gydymas.
Urologas A. Grybas ramina: „Be abejo, nenoriu nugąsdinti. Nepradedame nuo chirurgijos, stengiamės pirmiausia išbandyti priemones, kurios galėtų žmogų sustiprinti, reabilituoti, atstatyti normalų gyvenimą.“
Be gydymo, labai svarbios ir higieninės priemonės. Urologas A. Grybas atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių nėra informuoti apie prieinamas ir valstybės kompensuojamas priemones, tokias kaip įklotai ir efektyvios sauskelnės, ir vis dar bando tvarkytis buitinėmis priemonėmis.
Šlapimo nelaikymo įtaka intymiam ir psichologiniam gyvenimui
Šlapimo nelaikymas neretai sukelia rimtų psichologinių problemų – žmonės vengia ilgų kelionių, nuolat nerimauja dėl artimiausio tualeto, izoliuojasi nuo visuomenės. Ši intymi problema gali paveikti ir seksualinį gyvenimą, tapti įtampos ir atsiribojimo priežastimi.
Medikai pataria neužsisklęsti savyje ir ieškoti pagalbos, nes, kaip pabrėžia A. Grybas, sutrikimas yra įveikiamas: „Nuraminimas – paprastas. Problema yra išsprendžiama, tik reikia kreiptis į medikus.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.