Daugumai ėjimas atrodo tik lengvas pasivaikščiojimas, tačiau ląstelių lygmeniu tai – intensyvus ir gyvybiškai svarbus darbas. Kiekvienas žingsnis aktyvuoja didžiausią raumenų grupę – kojų raumenis, kurie veikia tarsi kempinės, efektyviai siurbiančios gliukozę iš kraujo. Tai vienas paprasčiausių ir natūraliausių būdų atšviežinti kraujotakos sistemą ir palaikyti viso organizmo gyvybingumą. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistas ir treneris Rokas Norvaišas pabrėžia, kad paprasčiausias ėjimas yra tiesioginis kelias į lėtinių ligų suvaldymą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Ėjimas – Jūsų Širdies ir Kraujagyslių Sargybinis
Reguliarus vaikščiojimas yra viena stipriausių nemedikamentinių priemonių, padedančių valdyti 2 tipo diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas. R. Norvaišas teigia: „Reguliarus vaikščiojimas yra viena stipriausių nemedikamentinių priemonių, padedančių valdyti 2 tipo diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas. Kai einame, dirba didžiausia mūsų raumenų grupė – kojų raumenys. Jie aktyviai naudoja gliukozę iš kraujo, todėl sumažėja cukraus kiekis kraujyje ir pagerėja insulino jautrumas. Tyrimai rodo, kad 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę gali sumažinti 2 tipo diabeto išsivystymo riziką net 30–60 proc.“
Tai ne tik teorija, bet ir mokslu pagrįstas faktas – reguliarus ėjimas veikia kaip vidinis širdies skydas. Net ir be alinančių treniruočių sporto salėje, reguliariai vaikštantys žmonės turi 20–40 proc. mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties riziką. „Ėjimas mažina sistolinį kraujospūdį, gerina cholesterolio profilį, mažina kūno riebalų kiekį bei pilvo nutukimą – o tai yra pagrindiniai širdies ligų rizikos veiksniai. Paprasčiau tariant, ėjimas veikia kaip natūralus metabolizmo reguliatorius ir širdies apsaugos mechanizmas“, – pabrėžia R. Norvaišas.
Kaip Ėjimas Gerina Smegenų Veiklą ir Apsaugo nuo Senėjimo?
Neseniai pasirodžiusioje publikacijoje, keturi pasaulinio lygio neurologai tvirtina, kad ėjimas ne tik mankština kūną, bet ir tiesiogine prasme teigiamai veikia smegenis, padėdamas joms išlikti darbingoms.
Niujorko universiteto „Langone Health“ kognityvinės elgsenos neurologas dr. Joelis Salinasas ėjimą vadina „smegenų trąšomis“:
„Vaikščiojant gaminasi speciali medžiaga (BDNF) – tai ypatinga molekulė, padedanti smegenų ląstelėms augti ir stiprina ryšius tarp jų“.
Vyresniame amžiuje smegenys atsinaujina žymiai lėčiau, todėl būdai, padedantys išlaikyti šviesų protą ir gerą atmintį, yra aukso vertės. Fizinis aktyvumas skatina naujų neuronų kūrimąsi, ypač tose smegenų srityse, kurios atsakingos už atmintį. Neurologas dr. Majid Fotuhi ir dr. Sarah Buckingham, Stamfordo sveikatos centro demencijos specialistė, teigia, kad ėjimas yra „neuroprotekcinis“ mechanizmas – jis fiziškai padidina mūsų atminties centrą, hipokampą. Tai reiškia, kad reguliariai vaikščiodami jūs tiesiogiai lėtinate savo smegenų senėjimą.
Mokslininkai pabrėžia ir neįtikėtiną faktą: didesnis kasdien nueinamų žingsnių kiekis padeda mažinti toksiškų baltymų, siejamų su Alzheimerio liga, kiekį smegenyse. Kiek gi reikėtų nueiti kasdien, norint pajusti ėjimo teikiamą naudą? Dr. Fotuhi teigimu, vienas neseniai atliktas mokslinis tyrimas parodė, jog žmonių, kurie per dieną nueidavo nuo 3 000 iki 7 500 žingsnių, smegenyse sumažėjo toksiškų baltymų kiekis. Taigi, tai yra puikus tikslas, kurio verta siekti kiekvieną dieną.
Socialiniai Ryšiai ir Ėjimas: Dviguba Nauda Sielai ir Kūnui
Ar galite patikėti? Vienatvė gali būti tokia pat žalinga sveikatai, kaip ir rūkymas. Priklausymas bendruomenei ir toks paprastas dalykas kaip pasivaikščiojimai kartu tampa neįkainojami. R. Norvaišas patvirtina: „Socialiniai ryšiai yra vienas stipriausių ilgaamžiškumo veiksnių. Metaanalizės rodo, kad stiprūs socialiniai ryšiai gali sumažinti ankstyvos mirties riziką net iki 50 proc. Kai fizinis aktyvumas derinamas su bendravimu, gaunama dviguba nauda.“
Grupinis ėjimas didina motyvaciją, mažina stresą, skatina reguliarumą ir gerina emocinę būklę. Kaip teigia bendruomeninių ėjimo renginių organizatoriai, didžiausias pokytis įvyksta ne tada, kai žmogus nueina daug kilometrų vieną kartą, o tada, kai jis atranda bendraminčių ir jaučia palaikymą. Kurti erdvę, kurioje kiekvienas žingsnis būtų šventė, o bendruomenės palaikymas neleistų sustoti, yra labai svarbu, kad žmonės pasijustų stipresni, jaunesni ir, svarbiausia, ne vieni.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.