Išgirdus smegenų aneurizmos diagnozę, daugelį apima panika ir nerimas dėl ateities. Tačiau gydytojas Andrejus Afanasjevas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, ramina ir teigia, kad ne visada ši „tiksinti bomba“ reiškia neišvengiamą pavojų ar skubų gydymą. Kiekvienas atvejis yra individualus, reikalaujantis kruopštaus įvertinimo ir apgalvotų sprendimų.
Aneurizma: kada ji kelia grėsmę?
Dažnai pacientai aneurizmą įsivaizduoja kaip tiksinčią bombą, tačiau tai tik iš dalies yra tiesa. Ne visada ir ne visos aneurizmos turi būti gydomos nedelsiant. Pavyzdžiui, jei 85 metų moteriai atsitiktinai aptinkama nedidelė, taisyklingos formos aneurizma, kyla klausimas, kiek laiko ji su ja gyvena. Tokiu atveju skuboti chirurginio ar endovaskulinio gydymo siūlymai gali būti ne pats tinkamiausias pasirinkimas, o kartais pakanka ir stebėjimo.
Kita vertus, jei aneurizma yra netaisyklingos formos, pakankamai didelė, o pacientas yra jaunas, tuomet būtina ją atidžiai stebėti ir svarstyti gydymo galimybes. Kiekvienu atveju atliekamas rizikos vertinimas, leidžiantis nuspręsti dėl tinkamiausios strategijos.
Kaip diagnozuojama „tylioji“ liga?
Didžiausias smegenų aneurizmos pavojus slypi jos asimptominiame pobūdyje – dažniausiai liga nejaučiama. Maždaug 90 procentų žmonių apie aneurizmą sužino atsitiktinai, profilaktinės apžiūros ar kitų ligų diagnostikos metu. Pavyzdžiui, pacientas kreipiasi dėl galvos skausmo, kurio priežastis gali būti paprastas sinusitas, o atliekant magnetinio rezonanso tyrimą netikėtai aptinkama aneurizma. Gydytojas A. Afanasjevas šią situaciją vadina „geru ženklu“, skatinančiu pasitikrinti.
Kai kuriais atvejais, kai aneurizma yra didelė ir spaudžia greta esančius nervus ar kraujagysles, gali pasireikšti nemalonūs simptomai. Tarptautinėse konferencijose pristatyti tyrimai rodo, kad profilaktinis magnetinio rezonanso tyrimas, siekiant nustatyti aneurizmą ir jos gydymo poreikį, būtų naudingas visuomenei net finansine prasme, nes prevencija išgelbsti daugiau gyvybių ir apsaugo nuo neįgalumo.
Ką daryti išgirdus diagnozę? Venkite panikos!
Sužinojus apie smegenų aneurizmą, natūraliai kyla panika. Tačiau svarbiausia – nusiraminti. Padidėjęs kraujospūdis, kylantis dėl streso, yra padidintos rizikos veiksnys. Ramybė šioje situacijoje yra jūsų geriausia draugė, nes karštakošiški sprendimai retai būna išmintingi.
Gydytojas A. Afanasjevas pataria pradėti ieškoti patikimos informacijos internete, kad žinotumėte bazinius dalykus. Taip pat būtina išgirsti bent kelių skirtingų gydytojų specialistų – intervencinių radiologų ir neurochirurgų – nuomones bei siūlomus gydymo variantus. Tam pakanka šeimos gydytojo siuntimo. Atsakingas paciento sąmoningumas ir gebėjimas blaiviai apsvarstyti visą informaciją yra raktas į teisingą sprendimą, atsižvelgiant į individualų atvejį.
Gydymo būdai: klasika prieš modernias technologijas
Smegenų aneurizmos gydymui taikomi du pagrindiniai metodai:
- Neurochirurginis gydymas. Tai klasikinis metodas, taikomas daugelį metų, kurio metu neurochirurgas atveria kaukolę, pasiekia aneurizmą ir specialiais klipsais ją atjungia nuo kraujotakos. Tai efektyvus ir gerai žinomas būdas.
- Intervencinė radiologija (embolizacija). Tai modernus, minimaliai invazyvus gydymo būdas, atspindintis medicinos progreso tendencijas. Jo metu, neatveriant kaukolės, per kraujagysles pasiekiama aneurizma ir užpildoma specialiomis medžiagomis, sustabdančiomis kraujotaką joje. Šiuolaikinėse pasaulio šalyse maždaug 90% aneurizmų gydomos būtent embolizacijos būdu, nes šis metodas yra tiek pat patikimas ir efektyvus kaip ir neurochirurginis, tačiau su mažesne invazija.
Svarbu, kad pacientas, išklausęs skirtingas nuomones ir gydymo būdų privalumus bei trūkumus, galėtų priimti sau priimtiniausią sprendimą – ar rinktis operaciją, embolizaciją, ar, esant tinkamam įvertinimui, stebėti aneurizmą.
Gyvenimas su aneurizma ir rizikos veiksniai
Ar galima nugyventi visą gyvenimą su aneurizma, jei ji netrukdo? „Galima“, – patvirtina gydytojas. Ypač jei aneurizma aptinkama garbaus amžiaus senjorams, nežinoma, kiek laiko ji egzistuoja ir ar sukels problemų.
Tačiau yra rizikos veiksnių, kurie turėtų paskatinti profilaktiškai išsitirti dėl aneurizmos. Tai:
Rūkymas, padidintas kraujospūdis, nuolatinis stresas, paveldimumas.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į padidintą kraujospūdį. Širdžiai plakant, kraujo arterijų sienelės nuolat gauna pulsinę bangą. Jei kraujospūdis yra nuolat padidintas, intensyvus pulsavimas ilgainiui gali suploninti kraujagyslių sieneles ir paskatinti aneurizmos augimą bei potencialų plyšimą. Aneurizma yra tarsi balionas – kuo didesnis spaudimas, tuo labiau ji pučiasi ir didėja. Todėl kraujospūdžio kontrolė yra esminė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.