Kasdien milijardai žmonių visame pasaulyje aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“. Naujausi „Statista“ duomenys atskleidžia, kad šios platformos yra neatsiejama nuo 1,6 iki 3 milijardų planetos gyventojų kasdienybės. Nors socialinės medijos siūlo pramogas ir bendravimą, vis dažniau kyla klausimų apie jų neigiamą poveikį mūsų psichikai ir visuomenei apskritai.
JAV Senate verda aštrios diskusijos apie socialines medijas valdančių įmonių atsakomybę už nusikaltimus, vykdomus jų platformose, pavyzdžiui, prekybą narkotikais ar vaikų seksualinį išnaudojimą. Tačiau psichologas Povilas Godliauskas, konsultuojantis skaitmeninės sveikatos klausimais, pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne tik platformų kūrėjams, bet ir patiems vartotojams.
„Būtų keistoka kaltinti automobilių ar virtuvės peilių gamintojus, kad jų produktai yra naudojami nusikaltimams vykdyti. Tad natūralu, kad didžiausia atsakomybės našta gula ant įstatymų leidėjų ir vartotojų pečių, o nepilnamečių atveju dalį atsakomybės turi prisiimti ir tėvai bei globėjai.“
Vis dėlto, psichologas sutinka, kad socialinės medijos gali turėti žalingą poveikį mūsų sveikatai ir santykiams. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – depresija, nerimas, pyktis, priklausomybė ir FOMO (angl. Fear of Missing Out – liet. „baimė praleisti“), kurias gali sukelti aktyvus ir nekontroliuojamas socialinių tinklų naudojimas.
Mokslininkų tyrimai gąsdina: socialinės medijos daro žalą
Mokslo pasaulis taip pat aktyviai tyrinėja socialinių tinklų įtaką. 2023 metais australų mokslininkai, apžvelgę net 48 tyrimų rezultatus, patvirtino, kad „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Twitter“ neigiamai veikia mūsų psichikos sveikatą, savivertę ir kūno suvokimą. Šis poveikis pastebimas nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar naudojamo socialinio tinklo tipo.
Tyrimų autoriai pastebi, kad kuo labiau esame linkę lygintis su mus pranašesniais asmenimis (pavyzdžiui, tais, kurie daugiau uždirba arba geriau atrodo), tuo socialinių medijų žala yra didesnė. Neigiamas socialinių medijų poveikis sveikatai nustatytas ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp paauglių.
Jungtinės Karalystės mokslininkų apžvalga atskleidė, kad aktyvus naršymas socialiniuose tinkluose yra siejamas su alkoholio, cigarečių ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir riziku elgesiu tarp paauglių.
Nepaisant to, psichologas P. Godliauskas įspėja, kad moksliniai tyrimai dažnai susiduria su „vištos ar kiaušinio“ problema:
„Mes ne visada galime pasakyti, ar žmonės tapo nelaimingi, nes praleido per daug laiko soc. medijose, ar jie griebėsi socialinių medijų, jau būdami nelaimingi. Abu variantai logiški ir realūs.“
Kaip socialiniai tinklai išnaudoja žmogaus prigimtį?
Daugumos socialinių tinklų tikslas – kuo daugiau užsidirbti iš reklamos. Dėl šios priežasties „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“ ir kitos platformos sukurtos taip, kad kuo efektyviau įtrauktų vartotojus, didindamos reklamos matomumą ir praleidžiamą laiką platformose.
Psichologas P. Godliauskas išskiria tris pagrindines socialinių medijų funkcijas, skatinančias vartotojus praleisti kuo daugiau laiko jose ir galinčias sukelti įvairių sveikatos problemų:
Trumpas videoturinys (pvz., „Reels“, „Stories“) sukelia dėmesio ir koncentracijos deficitą
Trumpi vaizdo įrašai „TikTok“, „Instagram“ ar „YouTube“ platformose gali būti smagi ir turininga laiko praleidimo forma. Tačiau psichologas perspėja: „Kuo daugiau vartojame trumpo ir greito turinio, tuo labiau prastėja mūsų gebėjimas išlaikyti koncentraciją. Darosi sunkiau išlaikyti dėmesį pokalbio metu, skaityti sudėtingus tekstus, atlikti gilaus susikaupimo reikalaujančias analitines ir kūrybines užduotis.“ Anot psichologo, didėja išsiblaškymo lygis, o produktyvumo – mažėja, kas netgi gali priminti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (angl. ADHD) simptomus.
Be to, per didelis malonaus ir apdovanojančio turinio kiekis išbalansuoja mūsų dopaminerginę sistemą, kuri atsako už žmogaus motorines, reprodukcines ir kognityvines funkcijas, taip pat reguliuoja miego ir motyvacijos procesus.
„Malonios smulkmenos (pvz., pasivaikščiojimas ar filmas) nebedžiugina taip, kaip džiugino seniau, o nemalonios smulkmenos (pvz., prastas oras ar eilinis nesutarimas su antrąja puse) sukelia daugiau skausmo negu turėtų – visa tai organizmas daro savaime, kad subalansuotų dopamino kiekį kūne.“
Galimybė bendrauti su neribotu kiekiu žmonių didina konfrontacijos ir dezinformacijos riziką
Pasak britų antropologo Robino Dunbaro, žmogus yra pajėgus palaikyti stabilius ryšius daugiausiai su 150 individų. Vis dėlto, daugelis socialinių tinklų (ypač „Facebook“ ir „X“ / buv. „Twitter“) leidžia kontaktuoti su gerokai daugiau žmonių, kurių dažnu atveju nepažįstame ar nesame sutikę realiame gyvenime.
Kaip teigia P. Godliauskas, žmogus iš prigimties nepajėgus gerai sutarti su didele gausa kitų žmonių, nebent šiuos vienija labai nuspėjamos ir savaime suprantamos ideologinės nuostatos. „Dėl šios priežasties nemažai vartotojų socialiniuose tinkluose įsitraukia į turinį, kuris arba labai suvienija, arba labai supriešina“, – taip poliarizaciją socialiniuose tinkluose aiškina psichologas.
Galimybė matyti vartotojų prisijungimo ir žinutės statusą kelia stresą ir nerimą
Dėl tokių programėlių kaip „Messenger“ bendravimas tapo žymiai patogesnis ir interaktyvesnis. Vartotojai turi galimybę matyti, ar pašnekovas yra prisijungęs, ar perskaitė žinutę, ar šiuo metu atsakinėja. Vis dėlto, tokios funkcijos, anot P. Godliauskas, gali sužadinti atsiskyrimo ir atstūmimo baimę, kuri skatina vengti žmonių arba, priešingai, pernelyg prie jų prisirišti.
„Žmogus perskaitė žinutę, bet nieko neatsakė – natūralu, kad toks scenarijus gali sukelti nerimastingų minčių, pvz., kodėl man neatsako, ar kažką ne taip padariau, ar manęs nebemėgsta ir pan.,“ – komentuoja psichologas.
Ankstyvojoje žmonijos istorijoje tyla arba ignoravimas galėjo reikšti neigiamas pasekmes (pvz., išvarymą iš genties). Todėl natūralu, kad tokiais atvejais patiriame stresą, nes mūsų organizmas nėra pritaikytas prie tokių bendravimo sąlygų, kurias siūlo šiuolaikinės technologijos.
Kaip išmokti prisitaikyti prie socialinių tinklų iššūkių?
Labai tikėtina, kad socialiniai tinklai niekur nepasitrauks ir laikui bėgant dar labiau integruosis į mūsų kasdienybę. Visiškai atsisakyti jų gali būti ne išeitis, tačiau svarbu išmokti gyventi sąmoningai ir saugiai šioje skaitmeninėje aplinkoje.
Anot P. Godliauskas, svarbu suvokti galimas socialinių tinklų žalas ir didinti savo sąmoningumą bei psichologinį atsparumą:
„Vienas iš būdų, kaip galima apsaugoti save nuo socialinių medijų žalos, yra išmokti toleruoti diskomfortą ir nemalonumą, nuo kurio dažnai bėgame, pasinerdami į socialines medijas.“
Psichologas taip pat prideda, kad svarbu ieškoti natūralių būdų, galinčių subalansuoti dopamino kiekį organizme. Vienas iš efektyviausių būdų – vadinamoji dopamino detoksikacija, t. y. bent 30 dienų vengti įvairių malonumų, tokių kaip socialiniai tinklai, serialai, pridėtinis cukrus ir kiti dopamino šaltiniai. Kitas efektyvus būdas – fizinis aktyvumas (pvz., ištvermės ir jėgos treniruotės, žygiai), kuris organizmui sukelia sveiką stresą ir padeda subalansuoti dopamino kiekį, leidžiant ilgainiui labiau mėgautis mažais, kasdieniais dalykais.
Vis dėlto, psichologas rekomenduoja prieš imantis vienų ar kitų veiksmų (ypač priklausomybės nuo socialinių tinklų atveju) būtinai pasikonsultuoti su psichiatrais, psichologais ir kitų sričių kvalifikuotais sveikatos specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.