Lietuvos gyventojai susiduria su nemalonia staigmena – naujos sąskaitos už šildymą pasiekė neregėtas aukštumas. Daugelis, gavę mokėjimo pranešimus, teigia netekę žado, mat dviejų kambarių butų savininkams tenka mokėti sumas, gerokai viršijančias 300 eurų. Tokia situacija kelia pasipiktinimą ir klausimus dėl kainų pagrįstumo bei valdžios institucijų indėlio sprendžiant šią krizę.
Kodėl šildymo kainos taip išaugo?
Ekspertai teigia, kad drastiškas kainų šuolis yra kompleksinių veiksnių rezultatas. Pagrindine priežastimi įvardijamas smarkiai pabrangęs gamtinių dujų importas, kuris tiesiogiai lemia šilumos gamybos kaštus. Be to, pastaraisiais metais stebimi ir didesni šilumos energijos suvartojimai dėl žemesnės oro temperatūros tam tikrais periodais. Nemažą įtaką turi ir savivaldybių taikomi tarifai, kurie gali skirtis priklausomai nuo regiono ir vietinių šilumos tiekėjų.
„Akivaizdu, kad dabartinė situacija yra nepakeliama daugeliui šeimų. Žmonės, ypač pensininkai ir jaunos šeimos, tiesiog nebesugeba padengti tokių išlaidų“, – teigia ekonomistas Jonas Petrauskas. Pasak jo, būtina peržiūrėti šilumos tiekimo strategiją ir ieškoti tvarių sprendimų, kad gyventojai nebūtų palikti likimo valiai.
Ką gali daryti gyventojai?
Kol kas gyventojams rekomenduojama atidžiai peržiūrėti savo sąskaitas ir, pastebėjus neaiškumus, kreiptis į šilumos tiekėją arba Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pastato energijos efektyvumą – renovuoti namai ar bent jau sandarinti langai ir durys gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir atitinkamai – sąskaitas. Valstybė siūlo įvairias kompensacijas už šildymą, tad verta pasidomėti, ar atitinkate kriterijus.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.