Didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuva, norėdama gerinti santykius su Kinija, turėtų pakeisti dabartinį Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taipėjaus atstovybę, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausa rodo, kad 58 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pritaria tam, kad, norėdama gerinti santykius su Kinija, Lietuva turėtų pervadinti Taivaniečių atstovybę į Taipėjaus atstovybę.
2021 metais konservatorių Vyriausybės iniciatyva Lietuvoje buvo atidaryta de facto Taivano atstovybė Vilniuje, dar anksčiau Lietuva pasitraukė iš vadinamojo 17+1 investicijų forumo su Kinija. Dėl atstovybės Lietuva sulaukė Kinijos kritikos ir tam tikrų ekonominių sankcijų, susijusių su muitais.
Taivanas, vienas iš Azijos ekonomikos lyderių, yra diplomatiškai izoliuotas Kinijos, kuri laiko jį savo teritorija ir draudžia atskirus diplomatinius ryšius.
Pasaulyje precedentų neturinčią Lietuvos politiką gali apversti socialdemokratų Vyriausybė, nes ministrė pirmininkė Inga Ruginienė užsiminė, kad nepritaria tokiam Taivano palaikymui. I. Ruginienės teigimu, Vilniuje atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV. Šie žodžiai sulaukė Kinijos raginimo ištaisyti tai, ką jie vadina klaida.
Išsiskiria konservatorių rėmėjai
Apklausa taip pat rodo, kad 22 proc. apklaustųjų visiškai pritaria siūlymui keisti atstovybės pavadinimą, greičiau pritaria – 36 proc. Ketvirtadalis gyventojų tokiam siūlymui nepritaria, iš jų 8 proc. – visiškai nepritaria. Beveik penktadalis respondentų neturėjo nuomonės Taivano atstovybės Lietuvoje klausimu. Apklausa taip pat rodo, kad atstovybės pavadinimo keitimui dažniau nepritaria santykinai labiau didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir didžiausiomis pajamomis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai pasidaliję pusiau – 45 proc. pavadinimo keitimui nepritaria, 45 proc. – pritaria, o 10 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Anot „Baltijos tyrimų“ atstovo Romo Mačiūno, apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai Kinijos klausimu skirstosi pagal tai, kurios partijos rinkėjai yra, ir tik TS-LKD rinkėjai kategoriškiausi.
Todėl nuomonė apie Taivaną ir Kiniją nepriklauso nuo sociodemografinių veiksnių.
„Pavadinimo keitimui nepritaria tik ketvirtadalis, nėra reikšmingesnių demografinių skirtumų“, – atkreipia dėmesį jis, bet pridūrė, kad ir patys konservatorių rinkėjai susiskaldę – po lygiai ir pritaria, ir nepritaria, kad būtų pakeistas Taivano atstovybės pavadinimas.
Skilimas tarp konservatorių rinkėjų
STRATA vyriausiasis politikos analitikas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta taip pat akcentavo TS-LKD rinkėjus, kurių nuomonė skiriasi nuo socialdemokratų ir „valstiečių“ elektorato pozicijos.
„Šiuo konkrečiu klausimu įžvelgiu ne vieningą visuomenės nuomonę, o gana aiškų skirtumą tarp labiau pragmatinį santykių stabilizavimą remiančių ir labiau atsargių ar principinę laikyseną ir tęstinumą akcentuojančių grupių“, – pastebėjo jis.
Analitiko teigimu, įdomu tai, kad patys konservatorių rėmėjai susiskaidę.
„Tai rodo, kad būtent šioje rinkėjų grupėje klausimas yra labiausiai poliarizuotas ir politiškai jautrus“, – sakė pašnekovas.
Ką tai pasako apie Lietuvą
Pašnekovų teigimu, apklausa išryškino aiškią Lietuvos gyventojų nuomonę, kitais užsienio politikos klausimais ji retai būna tokia kategoriška, teigia R. Mačiūnas. Pasak jo, siekį normalizuoti santykius su Pekinu galima sieti su nuostata, kad karų akivaizdoje Lietuvai geriau sutarti su pasaulio galingaisiais. Tik penktadalis gyventojų neturi nuomonės Kinijos klausimu – pašnekovas tai sieja su tuo, kad klausimas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje aptariamas jau ilgai.
„Tai yra pakankamai nenauja problema, tęsiasi ne vienus metus“, – sakė jis.
Beje, prieš dvejus metus atlikta kita visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad pusė šalies gyventojų mano, jog Kinija yra pelninga rinka, todėl Lietuva turėtų elgtis pragmatiškai ir susilaikyti nuo kritikos jos atžvilgiu. Tai atskleidė Rytų Europos studijų centro užsakymu atliktas tyrimas, kurį vykdė „Spinter tyrimai“.
R. Boruta mano, kad toks neturinčių nuomonės procentas nėra nei didelis, nei mažas. Jis Lietuvos gyventojų poziciją įvertino kaip pragmatinę, o ne kategoriškai vertybinę, susijusią su rūpesčiu dėl ekonomikos, nors bendradarbiavimas su Kinija, anot eksperto, iki šiol ne visada pateisino Lietuvos interesus. Kartu pašnekovas pabrėžė, kad keitimo faktas gali „tik teoriškai“ padėti normalizuoti santykius su Pekinu. Jis priminė, kad 2021 m. Taivano atidaryta atstovybė Vilniuje yra pirmoji atstovybė Europos sostinėje po 18 metų pertraukos.
„Tai labai aiškiai Pekinui parodė, kad Taivanas, nors ir vis labiau spaudžiamas ir izoliuojamas tarptautinėje erdvėje, vis dar gali sumaniai ir efektyviai įgyvendinti savo užsibrėžtus užsienio politikos tikslus išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Aš asmeniškai įžvelgiu klaidų ir skubotų sprendimų atidarant Taivaniečių atstovybę Lietuvoje tokiu pavadinimu, tačiau vien atstovybės atidarymo faktas, kurį taivaniečiai laiko „reikšmingu diplomatiniu proveržiu“, iš esmės griauna Pekino nuosekliai formuotą argumentą, kad Taivano, kaip nepriklausomo užsienio politikos veikėjo, era baigėsi“, – kalbėjo R. Boruta.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.