„Tu rimtai ten dirbi ir vis tiek perki?” – paklausė draugė, kai pamatė mane delikatesų skyriuje. Tuo metu dar dirbau prekybos centre ir, prisipažinsiu, pirkau. Iki vienos dienos, kai pamačiau, kas nutinka su sūriu, kurį ruošiausi įsidėti į savo pirkinių krepšelį. Po trejų metų darbo dideliame prekybos centre, sukaupiau žinių, kurių galbūt geriau nebūčiau žinojusi. Tačiau dabar bent jau žinau, ko reikėtų vengti, siekiant apsaugoti savo sveikatą.
Sūrio „gaivinimas“: nauja pakuotė, sena esmė
Pirmąją darbo savaitę stebėjausi – sūrio lentyna visada pilna, tvarkinga ir atrodo nepriekaištingai šviežia. Po mėnesio supratau kodėl. Kas antrą dieną kolega imdavo neparduotą sūrį, nuimdavo seną plėvelę ir vyniodavo į naują. Etiketė būdavo pakeičiama į naują, data – taip pat. Sūris, deja, likdavo tas pats. „O jei pelėsis?” – kartą paklausiau. Atsakymas mane šokiravo: „Nupjauni ir vėl vynioji.” Maniau, kad juokauja. Deja, nejuokavo. Nuo to laiko perku tik gamykliškai uždarytą sūrį, su gamintojo įspausta galiojimo data, kurios niekas negali pakeisti.
Supjaustyti mėsos gaminiai: paslėptas galiojimo laikas
Supjaustyta dešra, kumpio riekelės – skamba patraukliai, tiesa? Tačiau paklausiau vyresnės kolegės, kodėl visada pjaustome tik tam tikras dešras. „Nes joms baigiasi galiojimas,” – ramiai atsakė ji. – „Kol visa, niekas neperka. Supjaustai – išgraibsto per dieną.” Logika paprasta: jei dešra guli mėnesį, supjaustai, gražiai išdėlioji, ir staiga ji tampa „šviežia“. Be to, pjaustant ne visada laikomasi higienos normų. Dėl šios priežasties dešrą ir kitus mėsos gaminius dabar pjaustau namie, rinkdamasi visą gabalą.
Mėsa ir atšilimo pavojai: nematomos bakterijos
Vieną rytą atėjau į darbą ir pamačiau, kad kolegos krauna viską atgal į šaldiklius. „Kas nutiko?” – paklausiau. „Naktį elektra dingo. Keturias valandas.” „Tai mėsa atšilo?” „Atšilo ir vėl sušalo.
Niekas nepastebės.” Ir iš tiesų, nepastebės, nes atšildyta ir peršaldyta mėsa atrodo lygiai taip pat. Tačiau bakterijos per tą laiką jau būna padariusios savo darbą. Dabar renkuosi šviežią, atšaldytą mėsą, kuri guli šaldytuvo vitrinoje, o ne šaldiklyje. Bent jau galiu apžiūrėti ir užuosti jos kvapą.
Kepta vištiena: prieskoniai maskuoja viską?
Grilyje besisukančios vištos – vienas populiariausių patiekalų. Paklausiau, iš kur tos vištos. „Iš vakarykštės siuntos,” – pasakė kolega. – „Arba užvakarykštės. Kurios senesnės – tas ir kepam.” O jei kvepia? „Prieskoniai. Marinavimas. Niekas neužuos.” Šokiravo sužinojimas, kad kai kuriose parduotuvėse netgi naudoja kalio permanganatą – cheminį junginį, kuris neutralizuoja blogą kvapą. Taigi, višta gali kvepėti normaliai, bet tai visiškai nereiškia, kad ji yra šviežia. Dėl ramybės vištą dabar perkame žalią ir kepame namie. Užtrunka ilgiau, bet žinau, ką valgau.
Trys taisyklės sąmoningam apsipirkimui
Prekybos centras nėra priešas, tai tiesiog verslas, o verslo tikslas – parduoti viską, kol dar galima. Perpakuoti, perpjaustyti, peršaldyti, „prieskoniuoti“ – visa tai legalu, kol niekas neužklausia. Tačiau žinojimas leidžia mums sąmoningiau rinktis ir apsaugoti savo sveikatą.
- Pirma – rinkitės gamykliškai uždarytus produktus su gamintojo įspausta data. Tos datos niekas nepakeis.
- Antra – šviežia, atšaldyta mėsa ir žuvis vietoj šaldytos. Vizualiai ir uosle įvertinkite kokybę.
- Trečia – venkite supjaustytų delikatesų ir paruoštų patiekalų. Geriau pasirinkti žalius produktus ir gaminti patiems namuose.
Mano draugė dabar irgi taip elgiasi. Ji sako: „Geriau žinoti ir rinktis, nei nežinoti ir tikėtis.” Visiškai sutinku. Sąmoningas pasirinkimas parduotuvėje – tai investicija į jūsų ir jūsų artimųjų sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.