Tarptautinės organizacijos prognozuoja, kad Lietuvoje po septynerių metų gali trūkti bent 8 tūkstančių slaugytojų ir 700 gydytojų. Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas sako, kad dėl to gali būti sutrikdyta gydymo įstaigų veikla, sumažėti paslaugų prieinamumas – ypač regionuose. Pasak sveikatos apsaugos ministrės, sprendimų – aibė, tačiau nevyriausybininkai siūlymais abejoja.
Trūkumas jaučiamas, bet prognozės kelia didesnį nerimą
Nors Šiaulių ligoninėje slaugytojų dirba daugiau kaip 900, laisvų darbo vietų čia yra. Anot Šiaulių ligoninės laikinosios vyriausiosios slaugos administratorės Agnės Kuznecovos, trūksta slaugytojų vidaus ligų skyriuose, nefrologijos, traumatologijos, ortopedijos srityse būtent dėl darbo intensyvumo ir kompleksinio paslaugų teikimo.
Nors didelio slaugytojų trūkumo gydymo įstaigoje kol kas nėra, dešimtmečio prognozės kelia nerimą.
„Slaugytojos persidalina tą papildomą darbo krūvį. Yra peržvelgiami darbo grafikai, siekiama užtikrinti tuos darbo grafikus, dėl to įstaigoje ir iš skyrių slaugytojos savanoriškai ateina padėti, kur būtent trūkumas juntamas didesnis“, – teigia A. Kuznecova.
Šokiruojančios tarptautinių organizacijų prognozės
Prognozes, kad Lietuvoje po septynerių metų gali trūkti keturių tūkstančių slaugytojų, galima pamiršti. Naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos ataskaitoje prognozuojama, kad 2032-aisiais gali trūkti bent 8 tūkstančių slaugytojų.
„Turime įstaigų, kur slaugytojų amžiaus vidurkis virš 50 siekia daugiau nei 50 procentų, tai iš tiesų kalba apie situacijos rimtumą“, – komentuoja Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.
Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas teigia, kad be slaugytojų gali nepavykti sudaryti komandų, o tai sustabdytų gydymo įstaigų veiklą.
„O ką tai reikš vietos gyventojams, ką tai reikš regionų gyventojams? Na, tai reikš, kad jiems reikės važiuoti didesnius atstumus, bus didesnės laukimo eilės ir paslauga bus mažiau prieinama“, – sako pašnekovas.
Sprendimų ieškoma, bet ar jie veiksmingi?
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, sprendimų – aibė.
„Dirbame labai intensyviai tiek prie studijų populiarinimo, slaugytojų pakopinių kompetencijų modelio rengimo, išplėstinės praktikos slaugytojų įgalinimo, finansavimo modelio parengimo, užsienyje dirbančių lietuvių slaugytojų susigrąžinimo, nedirbančių sveikatos sistemoje slaugytojų pasikvietimo“, – teigia ministrė.
Tačiau ar pavyks susigrąžinti tautiečius, nedirbančius Lietuvos sveikatos sistemoje, ir specialistus, pasirinkusius kitas profesijas, nevyriausybinės organizacijos abejoja. Jos sako, kad reikia atsakyti į klausimą, ar galime pasiūlyti geresnes darbo vietas, socialinę aplinką, didesnius atlyginimus.
„Mes iš tiesų galime atverti savo studijas lietuvių kalba užsienio šalių piliečiams, turėti pakankamai gerą motyvacinę skatinamąją priemonę, kuri leistų žmonėms mokytis lietuvių kalbos ir pabaigti čia studijas“, – sako M. Čiurlionis.
Gresia ir gydytojų trūkumas
Spręsti teks ne tik slaugytojų trūkumo problemą. Tarptautinių organizacijų ataskaitoje prognozuojama, kad po 7 metų trūks daugiau kaip 700 gydytojų. Daugiausia – šeimos ir vidaus ligų, taip pat pediatrų ir skubiosios medicinos gydytojų.
„Turim tokių regionų, kurie jau dabar turi problemų, tai dalis iš tiesų samdo gydytojus, kurie atvažiuoja kelis kartus per savaitę, dalis iš tiesų paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Tikrai įstaigos bando kažkaip tą problemą spręsti“, – pasakoja Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Tačiau šeimos gydytojai išlieka optimistiški. Jie sako, kad laiko dar yra ir per kelerius metus įmanoma sutvarkyti sistemą. Pasak šeimos gydytojų, palyginti su kitomis Europos šalimis, kur patekti pas gydytoją itin sudėtinga, situacija Lietuvoje kol kas yra gera.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.